LTStraipsnyje analizuojamos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) 1648 metų valdovo rinkimų aplinkybės. Šie rinkimai vyko karo metu, ATR kariuomenė buvo patyrusi didelių nuostolių, į nelaisvę paimti didysis Karūnos etmonas M. Potockis ir lauko etmonas M. Kalinovskis. Reikėjo spręsti kariuomenės vadovavimo perdavimo klausimą. Todėl buvo apsieita be didesnio rinkimų šurmulio, raginant greičiau patvirtinti naująjį ATR valdovą. Išskirtine šių rinkimų aplinkybe reikia vadinti ir tai, kad naujai išrinktas valdovas savo valdžios faktą turėjo patvirtinti mūšio lauke. Akistata su kazokų sukilimo lyderiu Bogdanu Chmielnickiu ir jo sąjungininkais buvo naujai renkamo ATR valdovo įsitvirtinimo soste sąlyga. Kandidatai į sostą buvo du mirusio ATR valdovo Vladislovo Vazos broliai – Jonas Kazimieras ir Karolis Ferdinandas. Nuomonė apie juos nebuvo ideali. Šie rinkimai iš esmės buvo tipiniai laisvi ATR valdovo rinkimai, tačiau lyginant su prieš tai buvusiomis elekcijomis, išsiskyrė būtent priešiškų išorės faktorių spaudimu. Tarp bajorijos ir didikų tvyrojo politinio susiskaldymo nuotaikos: skirtingai matė, ko reikia valstybės gerovei bei skirtingai traktavo kazokų sukilimo klausimą. Dinamiška įvykių raida lėmė savotišką šių rinkimų sprendimų paralyžių. Rinkimų suvažiavimo metu klausimus dėl būsimo valdovo stelbė nerimą keliančios žinios iš Ukrainos, skatinusios karštligiškai mąstyti apie mokesčius kariuomenei ir kitus gynybai būtinus klausimus. Rūpestį kėlė ir kariuomenės drausmė. Neaiškumas dėl sprendimų, reakcijų į karinę grėsmę turėjo išlikti ir po rinkimų bei Jono Kazimiero karūnacijos. Dalis tikėjo, kad Jono Kazimiero išrinkimas užbaigs karą, apie tai jis pats paskelbė karūnacijos dieną, tačiau tokia perspektyva buvo neįgyvendinama.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.