LTStraipsnyje analizuojamos 1632 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovo rinkimų organizavimo metu nustatytos naujos maisto produktų ir gėrimų kainos. Remiantis 1632 m. spalio 11 d. Varšuvos deputatų Vladislovo Vazos elekcijai nustatytu galiojančių kainų tarifu galima nustatyti apytikres dienos ir metų išlaidas maistui. Tokia maisto kainų nustatymo praktika tęsėsi ir vėliau, todėl šį šaltinį, kuris buvo įtrauktas į rinkimų seimo dienoraštį, galima vadinti precedentu. Kainų tarifo dokumentas buvo paremtas 1631 m. Varšuvos kainų nuostatomis. Deputatai nusprendė nekeisti kai kurių jautienos ir rankų darbo maisto produktų kainų. Tačiau pagrindiniams maisto produktams ir pašarams buvo nustatytos naujos kainos. Pasikeitė grūdų ir duonos kainos. Nauja grūdų kaina palietė ir alaus gamybą. Buvo nustatytas naujas alaus pardavimo kainos tarifas. Taip pat keitėsi vyno, medaus, degtinės, paukštienos kainos. Medaus kaina pakilo, o paukštienos krito. Viena iš svarbiausių šio dokumento nuostatų buvo didžiausių šieno bei avižų pardavimo kainų tarifų nustatymas. Lyginant su ankstesniais kainynais, nepasikeitė kviečių supirkimo kaina, rugių kaina taip pat turėjo išlikti panaši. 1632 m. elekcijos metu buvo poreikis didinti duonos kepimo apimtis. 1632 m. rinkimų metu buvo taikyta nauja vyno kainų sistema priklausomai nuo jo kokybės (amžius, kilmės vieta). Lyginant su ankstesne Lenkijos kainų politika, 1632 m. kainos keitėsi nežymiai, jų modifikacija iš esmės buvo susijusi su atskiromis prekių ir produktų rūšimis. Naminių paukščių ir pašarų kainų redukcija buvo skirta bajorijos poreikių tenkinimui.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.