Pierwsze bezkrólewie i wolne elekcje w XVIII-wiecznych kompendiach historycznych

LTStraipsnyje nagrinėjama kaip XVIII a. lenkų istoriniuose kompendiumuose buvo traktuojamas pirmasis bekaralystės laikotarpis Žečpospolitoje XVI a. 8-ajame dešimtmetyje ir monarchų renkamumo Lenkijoje patirtis. Tuo tikslu yra bendrai aptariama lenkų XVIII a. istoriografijos būklė. Istorija kaip atskira savarankiška žinių sritimi tuo metu domėjosi nedaugelis iš mokslininkų. Dauguma griebdavosi istorijos kaip elemento, svarstydami geografinius, teologinius klausimus ar daugelį žinių sričių apimančias problemas. Ši tradicija tęsė sarmatišką intelektualinę formaciją, kuriai būdinga žvelgiant į praeitį vadovautis moralinių vertybių kriterijais, rašyti apie istoriją teologiškai moralizuojančiu tonu. Taip galima traktuoti Augustino Koludzkio (Augustyn Kołudzki) ar Šimono Majchrovičiaus (Szymon Majchrowicz) veikalus. Aptariami ir kiti XVIII a. lenkų kūriniai, stengiantis juose įžiūrėti istoriografinio naujumo pradus, atsitolinimą nuo sarmatiškos istorijos traktavimo tradicijos, naujų, modernesnių idėjų iškėlimą. Istoriografinis novatoriškumas siejamas su europinės Apšvietos epochos idėjiniu poveikiu, intelektualinio gyvenimo pagyvėjimu Žečpospolitoje, kas labiau pastebima XVIII a. antroje pusėje. Analizuojant istorinius kompendiumus minimi dar šie XVIII a. autoriai: Władysław Aleksander Łubieński, Benedykt Chmielowski, Jan Bielski, Teodor Waga, Józef Kajetan Skrzetuski, Karol Wyrwicz. Tame kontekste yra ypač iškeliamas istoriko Adomo Naruševičiaus (Adam Naruszewicz, 1733–1796) novatoriškas vaidmuo istoriografijoje. Nagrinėjamos problematikos tolesni tyrimai būtų perspektyvūs.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.