LTStraipsnyje analizuojamos „laisvų valdovo rinkimų“ ir „laisvos detronizacijos“ įgyvendinimo galimybės Sandomyro (Zebžydovskio) rokošo metu, atsiremiant į teisę: „de non praestanda oboedientia“ – apie atsisakymą nuo paklusnumo karaliui, kai jis prisiimtų sąlygų nevykdo. Sukilimas prieš karalių buvo numatytas įstatymų. Šis punktas buvo įtrauktas į Henriko Valua „Pacta conventa“ ir privalomas visiems elekciniams Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovams. Sandomiro rokošu vadinama 1606–1607 metų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) bajorų karinė konfederacija, nukreipta prieš valdovą Zigmantą Vazą. Maišto vadu buvo Krokuvos vaivada M. Zebžydovskis. Rokošo evoliucija liudija besikeitusį bajorų reikalavimų spektrą. Nors atsisakymo paklusti valdovui aktas buvo priimtas 1607 m. birželio 7 d., tačiau dirva tam ruošta gerokai anksčiau. Iš pradžių buvo reikalauta pakeisti valdovo politinę aplinką, vėliau buvo išreikštas ir valdovo detronizacijos siekis. Rokošo lyderiai norėjo į savo pusę patraukti visą bajoriją ir sukurstyti juos paremti atsisakymą paklusti valdovui, tačiau pastarieji nebuvo linkę imtis radikalių sprendimų. Zigmanto Vazos aplinka 1607 m. gegužės 7 d. seime svarstė punktą „de non praestanda oboedientia“, siekdami jį pakeisti taip, kad praktiškai nebūtų galima jo įgyvendinti. Įstatymo išaiškinimas buvo suformuluotas taip, kad norint jį įgyvendinti buvo būtinas „daugiapakopis“ valdovo raginimas laikytis galiojančių įstatymų. Sukilėlių planai buvo sužlugdyti, nepaklusnumas valdovui tapo praktiškai neįmanomas. Rokošo dalyviai ir toliau siekė sukurti politinę terpę, kuri leistų inicijuoti tarpuvaldį ir naujus laisvus valdovo rinkimus, tačiau to padaryti nepavyko.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.