Problem kandydatów do tronu Rzeczypospolitej w kontekście podziałów w clicie politycznej Wielkiego Księstwa Litewskiego w trzech pierwszych bezkrólewiach po śmierci Zygmunta Augusta

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Problem kandydatów do tronu Rzeczypospolitej w kontekście podziałów w clicie politycznej Wielkiego Księstwa Litewskiego w trzech pierwszych bezkrólewiach po śmierci Zygmunta Augusta
Authors:
Kempa, Tomasz
In the Book:
Wokół wolnych elekcji w państwie polsko-litewskim XVI-XVIII wieku : o znaczeniu idei wyboru - między prawami a obowiązkami / pod redakcją Mariusza Markiewicza, Dariusza Rolnika, Filipa Wolańskiego. Katowice: Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2016. P. 110-142
Subject Category:
LT
1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje svarstoma kandidatų į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostą pasirinkimo problema pirmųjų trijų tarpuvaldžių metu po Žygimanto Augusto mirties. Dėmesys sutelkiamas į politinio elito susiskaldymo problemą ir jų veiksmus. Lietuvos magnatai po Liublino unijos išliko pagrindine varomąja jėga. Lietuvos bajorijos veiksmai buvo nukreipti Lenkijos ir Lietuvos sąjungos stiprinimo link. Pirmųjų dviejų tarpuvaldžių laikotarpiu (1572–1573 ir 1575–1576) LDK politinį kursą formavo du įtakingi magnatai – M. Radvila–Rudasis ir J. Chodkevičius. Trečia svarbi politinės arenos figūra buvo M. K. Radvila–Našlaitėlis. Jis buvo pagrindinis atskirų Lietuvos valdovo rinkimų koncepcijos įgyvendinimo sumanytojas ir kūrėjas, kandidatu numačius Habsburgų kunigaikštį Ernstą. Dar prieš Žygimanto Augusto mirtį jie sudarė tvirtą šeimos politikos kursą, kuris užtikrino jų ir jiems pritariančio politinio elito darnų bendradarbiavimą. Antrojo tarpuvaldžio metu tarp M. K. Radvilos-Rudojo ir J. Chodkevičiaus kilo konkurencija dėl kandidatūrų. Tačiau J. Plebovičiaus ir J. Olelkovčiaus bandymai pakirsti M. K. Radvilos Rudojo ir J. Chodkevičiaus politinį dominavimą baigėsi nesėkme. Trečiasis tarpuvaldis po Stepono Batoro mirties (1586 m.) atskleidė Lietuvos politinio elito susiskaldymą. M. K. Radvilos–Rudojo sūnus M.K.Radvila–Perkūnas dar nebuvo įgijęs tokio autoriteto ir galios kaip jo tėvas. Susiformavo 3 politinės grupuotės. M.K.Radvila–Perkūnas ir J. Helbavičius palaikė caro Fiodoro kandidatūrą, tačiau po nesėkmingų derybų su Maskva, vėliau laikėsi neutralios pozicijos. Habsburgų kandidatą palaikė M. K. Radvila–Našlaitėlis ir jo brolis Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila. Trečioji politinė jėga vedama E. Valavičiaus rėmė Zigmanto Vazos kandidatūrą. Požiūris į Karūną, politinio elito šeimų solidarumas ir giminystės ryšys, klienteliniai santykiai ir religija buvo veiksnia.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.

Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Lithuanian aspirations for an equality with the Crown in the 17th century. An attempt to systematize / Aleksandra Ziober. Open political science. 2019, 2, p. 181-187.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86627
Updated:
2022-01-01 16:16:33
Metrics:
Views: 24
Export:
Download