LTStraipsnyje analizuojami užsienio valstybių diplomatinės veiklos metodai 1573 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovo rinkimuose. Labiausiai šios elekcijos klausimas domino dvi tuo metu dėl viešpatavimo Europoje konkuravusias jėgas: Prancūzijos Valua dinastiją ir Austrijos Habsburgų rūmus. Rinkimai Lenkijoje turėjo tarptautinę dimensiją, jais domėjosi ir Švedija, Maskva, Turkija bei Popiežius. Politiniai interesai skatino Habsburgus teikti kandidatu į Lenkijos sostą erchercogą Ernstą. Prancūzija siūlė kunigaikščio Anžu kandidatūrą. Smulkieji bajorai buvo linkę rinkti Maskvos carą Ivaną IV. Kandidatūrą siūlė ir Švedijos karalius Jonas III. Rimčiausia buvo prancūzų kandidatūra, buvo išrinktas prancūzų siūlomas kandidatas Henrikas Valua. Viena iš elekcijos sąlygų – paskelbti vadinamieji Henriko artikulai – Pacta Conventa. Artikuluose buvo lenkų reikalavimai, o įsipareigojimai – prancūzų. Habsburgų diplomatija padarė daugiau klaidų nei prancūzai, nors rinkimų kampanijai skyrė gerokai daugiau pinigų. Agitaciją nukreipė į turtingiausius Lenkijos ponus, viliojo juos dovanomis ir pinigais, tačiau tai nedavė laukiamų rezultatų. Rezervuotą Lenkijos poziciją Habsburgų atžvilgiu galėjo lemti ir prisiminimas apie Čekijos bei Vengrijos likimus valdant Habsburgams. Vienos diplomatų darbo metodai buvo įvertinti kaip nepatogūs. Prancūzijos diplomatija buvo lankstesnė ir efektyvesnė. Ieškota kompromisų ir prisiderinta prie šalies, kurioje veikta, politinės realybės sąlygų. Be to, prancūzai paramos ieškojo viduriniosios ir smulkiosios bajorijos aplinkoje, kuriai patenkinti reikėjo mažiau pinigų, labiau uktualūs buvo įvairūs pažadai. Tai buvo pagrindinis Paryžiaus diplomatų ginklas.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.