LTStraipsnyje analizuojamas renkamo valdovo sosto ir paveldimo sosto klausimas valdant paskutiniam Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovui Stanislovui Augustui Poniatovskiui (1764–1795). Remiantis Seimų kalbomis, dienoraščiais ir kitais dokumentais atskleidžiamas ATR bajorijos politinės sąmonės pokyčių tempas, jaukinantis mintį, jog valdovo sostas gali būti ne tik laisvai renkamas, bet ir paveldimas. Seimų kalboms būdinga savita specifika. Buvo priimta pabrėžti valdovo nuopelnus net tose kalbose, kurios turėjo baigtis labai kritiškai. Renkamas valdovo sostas buvo laikomas karaliaus santykių su visuomene pagrindu ir suvokiamas kaip valstybės gynimo garantas. Tik Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788–1792) išryškėjo požiūrio į renkamą valdovo sostą kaita. Buvo įvertinta, kad laisvi rinkimai turi trūkumų, o sosto paveldėjimas yra gerokai pranašesnis sprendimas. Nors bene 25 metus valdant paskutiniam ATR valdovui Stanislovui Augustui ši idėja buvo griežtai atmetama. Tik keli pagrindinio Abiejų Tautų Respublikos įstatymo šalininkai nusprendė pasmerkti laisvus rinkimus. Dalis jų vis dar įžvelgė tautos renkamo karaliaus privalumus. Tokia situacija dalį visuomenės neišvengiamai turėjo stumtelti į opoziciją. Tyrimas atskleidė, kad net pažangios Ketverių metų seimo reformos dalies įsitikinimų ir požiūrių nesugebėjo pakeisti.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.