Europa a elekcje polskich monarchów w XVII i XVIII wieku

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Europa a elekcje polskich monarchów w XVII i XVIII wieku
Authors:
Markiewicz, Mariusz
In the Book:
Wokół wolnych elekcji w państwie polsko-litewskim XVI-XVIII wieku : o znaczeniu idei wyboru - między prawami a obowiązkami / pod redakcją Mariusza Markiewicza, Dariusza Rolnika, Filipa Wolańskiego. Katowice: Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2016. P. 46-56
Subject Category:
LT
1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; Austrija (Austria); Ispanija (Spain); Izraelis (Israel); Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Prancūzija (France); Rusija (Russia); Švedija (Sweden).
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami XVII–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovų rinkimai. Europoje besiformuojančios tarptautinių santykių sistemos laikais ATR valdovo rinkimai negalėjo vykti vakuume. Pirmieji trys ATR valdovo rinkimai rodo tiesioginį Habsburgų dalyvavimą. Tuomet Prancūzija skendo religinių karų chaose, o Anglija kariavo su Ispanija. Po Zigmanto Vazos mirties sosto įpėdiniu buvo numatytas jo sūnus Vladislovas, tačiau tarptautinėje arenoje dominavo Gustavas Adolfas. Jo kandidatūra į ATR sostą taip pat buvo svarstoma. Mirus Valdislovui Vazai, be kitų pareiškėjų, pagrindiniai kandidatai į sostą buvo jo broliai, turėję skirtingą palaikymą. Karolis Ferdinandas sulaukė Habsburgų ir Popiežiaus paramos, tuo tarpu Jonas Kazimieras ieškojo paramos Prancūzijoje. 1648 m. ATR valdovu tapo Jonas Kazimieras. Po jo mirties vėl rikiavosi eilėje į sostą tie patys kandidatai kaip ir ankstesnio tarpuvadžio metu. Ne be Prancūzijos diplomatijos į ATR sostą atsisėdo Jonas Sobieskis, nustelbęs Habsburgų remiamą Lotaringijos kunigaikštį Karolį. Mirus Sobieskiui, į ATR sostą 1697 m. išrinktas saksų kandidatas Augustas II, siekęs Imperatoriaus ir Popiežiaus palankumo. 1733 m. Augustas II mirė, prasidėjo priešpaskutinis tarpuvaldis, tačiau užsienio šalių intrigos ir diplomatiniai žingsniai dėl ATR sosto prasidėjo gerokai anksčiau. Sostas atiteko valdovo sūnui Augustui III. Po jo mirties 1763 m. Europa buvo skilusi į 2 dalis: „šiaurės blokui“ priklausė Rusija, Prūsija, Didžioji Britanija, Danija ir Švedija, o „pietų blokui“ – Ispanija, Prancūzija, Austrija. Po Septynerių karo pavargusi ir finansiškai išsekusi Europa atmetė karą, kaip aktyvios užsienio politikos įrankį. Stanislovo Poniatovskio elekcija buvo jau tik Rusijos interesų dalis, nedominusi Europos.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.

Subject:
Istorija / History
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86624
Updated:
2022-01-01 16:05:53
Metrics:
Views: 16
Export:
Download