Konsekwencje polityczne elekcji vivente rege podczas panowania dwóch ostatnich Jagiellonów

LTStraipsnyje analizuojamos Žygimanto Augusto paskelbimo didžiuoju kunigaikščiu (1529 m.) ir Lenkijos karaliumi (1530 m.) dar esant gyvam tėvui, valdovui Žygimantui Senajam, ir valdant abi valstybes, politinės pasekmės. Kai būsimasis valdovas išrenkamas dar nemirus prieš jį valdančiam asmeniui – toks principas vadinamas „vivente rege“. 1529 m. „vivente rege“ rinkimai turėjo neigiamos įtakos valstybės politiniam gyvenimui. 1529 m. „vivente rege“ atrodė pragmatiškas žingsnis, leisiantis apsaugoti valstybę nuo išorinių grėsmių, tačiau iš tiesų daugeliui politinio gyvenimo sričių pasekmės buvo neigiamos. Numanomos grėsmės buvo tik iliuzinės, o Bonos Sforzos susirūpinimas dėl sosto paveldėjimo taip pat neturėjo realaus pagrindo. Nuo XV a. pradžios vyravo nuomonė, jog geriausias sprendimas valstybei – Jogailaičių dinastijos atstovas Lenkijos soste. Žygimanto Augusto gimimą liudijančiuose to meto šaltiniuose išreiškiamas būtent palaikymas Jogailaičiams. „Vivente rege“ pažeidė pagrindinę bajorų teisę – laisvą pasirinkimą. Atsirado pasitikėjimo pleištas ir distancija tarp valdovo ir jo pavaldinių. Bajorai darė spaudimą valdovui, kad būtų įtvirtinti sūnaus palikuonių laisvi rinkimai. Tai atsispindi 1530 ir 1538 m. konstitucijose. Buvo sustiprinta sosto elekcija ir galimybė rinkimuose dalyvauti visai bajorijai. Tačiau šio principo įgyvendinimo tvarka ir valstybės funkcionavimo taisyklės tarpuvaldžiu apibrėžtos nebuvo. Žygimanto Augusto „vivente rege“ buvo traktuota kaip valstybės teisės pažeidimas visų valstybės krizių akivaizdoje ir nebuvo palankus kompromiso paieškoms.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.