LTStraipsnyje analizuojamos politinės ir poleminės kalbos bei kiti tekstai, kuriuose atsiskleidžia XVII a. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdymo sistemos bruožų svarstymai, laisvų valdovo rinkimų klausimas, visuomenės sandaros, valdymo modelio lyginimas su Spartos ar Venecijos respublikos valdymo sistemomis. Centrinę vietą užima Šventojo Sosto nuncijaus, pasiuntinio Maria Filonardžio (Filonardi) 1636–1643 m. konfliktas su ATR valdovu Vladislovu Vaza dėl Stačiatikių bažnyčios klausimo ir mėginimų apriboti valdovo patronato teisę Lucko diecezijai. Popiežiaus pasiuntinys laiškuose V. Vazą vadino „eretikų ir schizmatikų“ gynėju. Jokūbo Sobieskio ir kitų didikų pareikštame proteste atsispindi valstybės valdymo sistemos ir valdovo teisių gynyba. Valdovo patronato teisės ribojimas pažeidžia karališkąją didybę ir amžinąsias Lenkijos karalių teises. Šia tema taip pat savo svarstymus yra pateikę kiti Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinio gyvenimo stebėtojai: Ł. Opalińskis, J. Sachsas. Su Sparta ir Venecijos Respublika ATR savo darbuose lygino J. K. Hartknochtas. Jis polemizavo su M. Kromeriu, J. Przyłuskiu bei St. Orzechowskiu. Ł. Górnickio darbuose svarstomos „auksinės laisvės“. „Lenko pasikalbėjime su lietuviu“ rekomenduojami venecijietiškų institucijų pavyzdžiai. P. Skarga venecijietišką valdymo sistemą kritikavo. Poleminės literatūros analizė atskleidė, jog XVII a. ATR laisvi valdovo rinkimai ir sisteminiai sprendimai politinio gyvenimo sekėjų ir stebėtojų buvo vertinami iš esmės teigiamai. Įvykiai buvo nušviečiami įvairiai, tačiau kraštutinių ar priešingų vertinimų nebuvo. Straipsnis gausiai iliustruotas šaltinių ištraukomis.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.