Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos ir Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės tarpusavio santykiai

LTPo Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos plūstelėjo nuo sugrįžtančios Raudonosios armijos besitraukiančių karo pabėgėlių banga, viršijusi 60 tūkstančių žmonių, nuslūgo DP stovyklose Vokietijoje ir Austrijoje. Jose, o ypač tose, kur lietuvių gyveno gausiau, buvo sukurtas tarsi mažas Lietuvos gyvenimo modelis su kai kuriomis savomis valdžios struktūromis, mokyklomis, bažnyčiomis, meninės saviveiklos kolektyvais, tai leido lietuviams jaustis tarsi Lietuvoje, tik išėjus iš stovyklos, aplinka primindavo - tai, deja, nebe Lietuva. Po kelerių metų, 1946-1947 praradę viltis atkurti nepriklausomą Lietuvą ir greitai sugrįžti, lietuviai pradėjo skirstytis po įvairias pasaulio šalis, ieškodami įsikūrimo ir įsidarbinimo galimybių. Viena pirmųjų galimybių išvykti buvo į Didžiąją Britaniją. Ja pasinaudojo ir dirbti daugiausia sunkių, darbininkiškų darbų išvyko apie 6000 lietuvių. Nenuostabu, kad jie stengėsi pratęsti tą visuomeniškumo, bendruomeniškumo jausmą. Didžiojoje Britanijoje organizuotos lietuviškos veiklos užuomazgų būta jau prieš Antrąjį pasaulinį karą, veikė įvairios organizacijos, 1938 m. Glazge net buvo sušauktas lietuvių seimas. Vis dėlto tai buvo daugiau bažnytinės, parapijiniu principu sukurtos organizacijos, o aprašomuoju metu atvykę lietuviai pasigedo bendros, visus Didžiosios Britanijos lietuvius buriančios veiklos. To siekiant 1947 m. liepos 2 d. įvyko steigiamasis Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos (toliau - DBLS) susirinkimas, įkūręs visus Didžiojoje Britanijoje gyvenusius lietuvius suvienyti pretendavusią organizaciją. Į ją įsitraukė ir prieškariu veikusios lietuviškos organizacijos. Tai iš esmės atitiko vėliau visame pasaulyje prasidėjusį lietuvių bendruomenių kūrimo procesą, tačiau DBLS dar buvo sukurta vadovaujantis kiek kitokiais veiklos principais, nei tai numatė Lietuvių charta. [Iš straipsnio, p. 34]Reikšminiai žodžiai: Anglija; Emigracija; Organizacijos; Lithuania; England; Emigration; Organizations.

ENUpon the arrival after World War II of new emigrants efforts were made to create a common organization in which all Lithuanians in Great Britain could join. Thus in 1947 the Lithuanian Association in Great Britain (Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga, DBLS) was formed; it admitted members of Lithuanian organizations active before the war as well. In 1949, under a separate initiative, the World Lithuanian Community (Pasaulio lietuvių bendruomenė, PLB) was formed in an effort to join together Lithuanians scattered throughout the world. In the individual countries that had admitted Lithuanian emigrants similar national organizations based on the PLB model were created. Since in Great Britain for two prior years the previously established DBLS had already been active, it was proposed that the latter change its name to the Lithuanian Community of Great Britain and join PLB. When DBLS refused to change its name, a new and similar organization called the Lithuanian Community of Great Britain (Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė, DBLB) was created. In this way there arose in Great Britain the strange situation of having two very similar Lithuanian organizations existing side by side for many years. It took a long time for them to arrive at a compromise: finally, in 1980, the World Lithuanian Community (PLB) declared DBLS to be its official charter organization in Great Britain. Thereafter DBLD simply ceased existing altogether. [From the publication]