LTŠiais laikais, kuomet daug ginčijamasi apie pavardžių rašymą originalo kalba kitų kalbų tradicijoje, žvilgsnis kiypstą į ramiai stūksančias XIX a. Vilniaus - daugiakultūrio, daugiataučio, daugiakonfesinio miesto - kapines. Čia rasime įrašų lotynų, lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, baltarusių, lietuvių ir kitomis kalbomis. Suprantama, jog XIX a., kuomet pradėta kapines steigti už tuometinių miestų ribų-(ši kapinių steigimo banga palietė beveik visą XVIII-XIX a. Europą1), daugumą antkapių puošė epitafijos lenkų kalba. Lenkų kalbos paplitimą XIX a. Lietuvos teritorijoje galima būtų aiškinti kaip tam tikro kultūros sluoksnio - katalikų (ir lenkų, ir lietuvių) - visuotinai vartojamą kalbą2 3. Lietuviškumo neleidžia pamiršti ne viena lenkiškai užrašyta lietuviška pavardė. Stačiatikių kapinėse rasime įrašų ir rusų ir lenkų kalbomis, taip pat, kaip ir katalikų kapinėse švysteli viena kita epitafija rusų kalba. Napoleono žygio pėdsakai pažymėti prancūziškais įrašais aukšto rango karininkų antkapiuose. Lotynų kalbą dažnai rinkdavosi kunigai. [Iš straipsnio, p. 550]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Vilnius; Kapinės; Paveldosauga; Antkapiai; Lithuanian history; Vilnius; Cemetries; Heritage; Tombs.