Iš antkapinio eiliavimo Rasų kapinėse istorijos
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Lenkų kalba / Polish
- Rasų kapinės Vilniuje : istorija, menas, gamta / mokslinė redakcija: Anna Sylwia Czyż ir Bartłomiej Gutowski. Warszawa: Nacionalinis Lenkijos kultūros paveldo užsienyje institutas Polonika, 2019. P. 513-548
- Taip pat paskelbta lenkų k. leidinyje: Cmentarz na Rossie w Wilnie : historia, sztuka, przyroda / pod redakcją Anny Sylwii Czyż i Bartłomieja Gutowskiego. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa Kulturowego za Granicą POLONIKA, 2019. P. 523-558
LTĮ kapines galime žvelgti įvairiais aspektais. Jas galima matyti keleivio Bolesławo Lešmiano akimis, kuris "skersai pažvelgęs į esybę, žengė kapinėsna", arba istoriko, filosofo, etnografo, kultūros antropologo ir kt. akimis. Kiekviena šių perspektyvų yra reikšminga. Kapinės yra mums svarbios tiek dėl mūsų asmeninio likimo ir rūpesčių, kiek ir dėl visuotinio, visuomeninio bei tautos tapatybės jausmo. Taigi jos apsireiškia kaip daugiasemantinės ekspresijos erdvės. Kapinių indėlis į tautos, valstybės istoriją bei jų kultūrinį paveldą yra didžiulis. Vietinių kapinių, kurių tarpe Rasų kapinės yra vienos svarbiausių, tyrėjai vilniečiai, taip pat pirmieji antkapinius užrašus pradėję nurašinėti Antonis Łazarowiczius, Ludwikas Albertas Zasztowtas, ar Lucjan Uzięblo, į tai dėmesį atkreipė tiktai XIX a. Būtent tada į antkapius pradėta žiūrėti kaip į "svarbius istorijos dokumentus", kadangi juose išrėžti užrašai "leidžia geriau susipažinti su šeimų ir šalių istorija". Tačiau šiuose įrašuose slypėjo kažkas daugiau, nes senieji tyrinėtojai rašė, jog „vienuose matome liūdnas ir pakilias mintis, o iš kitų sklinda trivialus originalumas". Užrašai sukeldavo ir kitokius apmąstymus: "Ne kartą tarp tų akmenų, statomų pagerbti gyvenimo žemėje baigčiai, atsiranda toks, kurio graži forma, mintis arba kokia smulkmena ypatingai paveikia žmogaus jausmus. Sugeba kartais padaryti stiprų įspūdį arba priverčia susimąstyti apie amžiną Gyvenimo ir Nebūties mįslę"6. Taigi jau tada apie kapines pradėta mąstyti iš tekstologinės perspektyvos, į jas pradėta žiūrėti kaip į savotišką knygą, kurios lapus atstoja pavieniai antkapiai. Tokiu būdu plastinės išraiškos ir įrašų dėka antkapiai tapo žmogaus santykio su mirtimi, jos suvokimo ir empatijos liudininkais. [Iš straipsnio, p. 514]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Vilnius; Kapinės; Paveldosauga; Antkapiai; Lithuanian history; Vilnius; Cemetries; Heritage; Tombs.
