LTRasų priemiesčio istorija yra gerokai senesnė negu 1801 m. Vilniuje - senojoje Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos sostinėje, tuo metu vieno iš daugelio plačiosios Rusijos imperijos gubernijų miestų - įsteigta garsiausia nekropolija. Istoriniuose šaltiniuose šis priemiestis minimas dar Viduramžių laikotarpiu, kada čia įsikūrė daugiausiai žemės ūkiu užsiimantys gyventojai. Rasų gyventojų trobelės buvo tankiai susitelkusios aplink medinę šv. Jurgio cerkvę bei šv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčią. Pravoslavų, vėliau graikų katalikų cerkvė, kuri buvo sugriauta per 1655 m. maskvėnų antpuolį, „liaudyje buvo vadinama Rasų [...] pats seniausias pavadinimas, kuris, kaip atrodo, dar nuo pagonių laiku išlikęs", iš lietuviško žodžio rasa kilęs. Pavadinimo kilmė siejama su Kupolių tradicija (šv. Jono naktim), Lietuvoje dar vadinama Rasos švente. Tikėta, kad vasaros ilgadienio metu saulė tekėdama šoka, tarsi jaunamartė vestuvėse, o tuo laiku surinkta rasa, panašiai kaip ir suskintos žolelės, turi ypatingos gydančiosios galios. Tą rytą atliekamas ritualinis prausimasis rasoje, voliojantis po rasotas pievas arba bent jau braidžiojant basomis, turėjo apsaugoti nuo visokių ligų. Vilniuje nusistovėjo tradicija kopti po rasas j miesto pietinėje dalyje esančias kalvas, todėl šiam priemiesčiui ir buvo duotas būtent toks pavadinimas. [Iš straipsnio, p. 258]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Vilnius; Kapinės; Paveldosauga; Antkapiai; Lithuanian history; Vilnius; Cemetries; Heritage; Tombs.