Stagnacija
LTStagnacija, arba sąstingiu, vadinamas TSKP generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo valdymo laikotarpis (1964-1982) ir keleri metai po jo mirties, vairą perėmus patikimiems įpėdiniams Jurijui Andropovui ir Konstantinui Černenkai. Stagnacijai būdingas statiškumas ir gili socialinio ir ekonominio šalies gyvenimo krizė, visiškas politikos stuporas. Kita fazė prasidėjo, kai šalies lyderiu tapąs Michailas Gorbačiovas paskelbė perestroiką (persitvarkymą) ir ėmėsi reformų (1985). Terminą "stagnacija" retrospektyviai sugalvojo jau gorbačiovinės pertvarkos strategai, norėdami pabrėžti naujo lyderio permainų įkarštį kaip ryškią skirtį nuo brežnevinio slogučio. Atėjęs į valdžią Brežnevas apsupo save patikimais kadrais, šalino galimus konkurentus, gaivino neostalinizmą (1969-aisiais pakiliai minėtas Stalino 90-metis; vėliau Stalino vardas dingsta iš viešumos, ant pjedestalo vėl grąžinamas Leninas). įsigali šlovinantis požiūris į Antrąjį pasaulinį karą, nuo 1965-ųjų gegužės 9-osios švenčiama Pergalės diena tampa nedarbo diena. Nors tarptautinėje politikoje deklaruota pirmtako Nikitos Chruščiovo nuostata plėtoti dialogą su Vakarais, toliau vyko Šaltasis karas, Sovietų Sąjunga galutinai įteisino savo dominavimą Rytų bloke. [...]. [Iš straipsnio, p. 52]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Sovietmečio literatūra; Sovietmetis; Stagnacija; Ideologija; Sovietinė kultūra; Rašytojai; Istorija ir kritika; Lithuanian literature; Soviet literature; Soviet period; Stagnation; Ideology; Soviet culture; Writers; History and criticism.
- Intelektualiosios lietuvių literatūros problema: Ramūno Klimo atvejis / Kristina Tutlytė. Colloquia. 2021, 47, p. 126-148.
- Iš sovietinės dainotyros: tarp pasirinkimo ir prievolės / Bronė Stundžienė. Tautosakos darbai 2023, 65, p. 33-51.
