LTJurgis Šlapelis, kaip ir daugelis to meto inteligentų, subrendo nelietuviškoje aplinkoje. Mokslas Mintaujos, Sankt Peterburgo, Maskvos gimnazijose formavo jo charakterį ir pažiūras, bet ne pašaukimą. Tikrasis jo mokytojas buvo Jonas Jablonskis, atskleidęs Šlapelio, lietuvių kalbos tyrinėtojo, talentą ir suteikęs pirmąsias pamokas. Noras likti Lietuvoje ir čia dirbti vertė Šlapelį rinktis medicinos studijas Maskvos universitete. Studijos vyko gana neramiu laikotarpiu, lydimu visos Rusijos aukštųjų mokyklų studentų streikų ir kovos dėl savo teisių. Tai paskatino įsijungti į socialdemokratų gretas ir pirmaisiais studijų metais aktyviai reikštis. Tačiau, nors ir būdamas socialdemokratinių pažiūrų, daugiausia jėgų jis skyrė ne darbininkų klasės interesams ginti, o siekiui atsidėti kultūrinei veiklai, lietuvių kalbai ir savarankiškai atsistoti šalia savo Mokytojo ir kitų tuo metu jau pripažintų kalbininkų. Jo gyvenimas yra užsispyrimo, atsidavimo gimtajai kalbai ir tautai pavyzdys. Tą jis neabejotinai įrodė redaguodamas ir leisdamas knygas, pilietinio turinio atvirukus, rengdamas žodynus, dėstydamas lietuvių kalbą ir kartu su žmona visą tarpukarį dirbdamas lietuviškame knygyne Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte. [Iš straipsnio, p. 45]Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; 20 amžius; Inteligentija; Socialdemokratai; Kultūrinė veikla; Lithuanian XIX-XX c. history; Intelligence; Socialdemocrats; Cultural activity.