Pokarinio Vilniaus ikonografija Vilniaus dailės akademijos muziejaus rinkiniuose. Nuo dvigubo patoso iki skurdo ir depresijos
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
LTStraipsnyje aptariama VDA muziejaus rinkiniuose esanti su XX a. penktojošeštojo dešimtmečių Vilniaus ikonografija susijusi medžiaga - piešiniai, estampinė grafika, tapyba, architektūriniai brėžiniai. Detalizuojant chronologines ribas, galima pažymėti 1944 m. (Dailės akademijos atkūrimo pradžia) ir 1956 m. (ženklinančius su Nikitos Chruščiovo pranešimu "Apie asmenybės kultą ir jo padarinius" XX Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavime prasidėjusį politinį ir kultūrinį atšilimą). Turint galvoje Vilnių, tai neilgas, tačiau politiškai, socialiai, kultūriškai be galo sudėtingas laikotarpis. Miestas, kaip ir visas šis Europos regionas, išgyveno daug sukrėtimų - netekčių, praradimų. Pokyčiai tiesiogiai darė įtaką gyventojų skaičiui ir sudėčiai, politinių santvarkų pobūdžiui, ekonomikai, švietimui, kultūrai. Tai labai ryškiai atsiskleidė ir aptariamoje medžiagoje. Kalbant apie ją, būtina pabrėžti jos komplikuotumą. Žinoma, tai sąlygojo ir metodologiniu požiūriu gal ne visai tikslus ir argumentuotas skirtingos ir įvairialypės medžiagos lyginimas ir "sudėjimas vienon krūvon". Juk iš bloknoto išplėštas lapelis su nedideliu tikrovę fiksuojančiu eskizu negali prilygti kelių metrų diplominiam tapybos darbui. O ir pagal išlikimą medžiaga nėra lygiavertė. Didelė dalis tuometinių kūrinių tiesiog yra neišlikusi (dalies jų niekas net nesirengė saugoti, kiti pražuvo vėlesniais laikais). [...]. [Iš teksto, p. 13]Reikšminiai žodžiai: Pokario Vilnius; Vilniaus dailės akademijos muziejaus rinkiniai; Ikonografija; Post-war Vilnius; Collections of Vilnius Academy of Arts; Iconography.
ENThe essay discusses items in the collections of the Museum of VAA (Vilnius Academy of Arts) related to the iconography of Vilnius in the 1940s and 1950s, drawings, engravings, paintings and technical drawings among them. The years of 1944 (the beginning of the reestablishment of the Academy of Arts) and 1956 (marking a political and cultural thaw initiated by Nikita Khrushchevs report on The Cult of Personality and its Consequences delivered at the 20th Conference of the Communist Party o f the Soviet Union set more precise chronological boundaries for the period. For Vilnius, it is a short, but a very complicated period in political, social and cultural terms. The city, like the entire region of Europe, went through immense shock, loss and disaster. The changes affected the numbers and composition of its population, the nature of political framework, economy, education and culture. The subject matter of our discussion stands in vivid reflection of the tumultuous time. We cannot emphasize the complexity of these materials enough. This may be due to an imprecise, in terms of methodology and substantiation, juxtaposition of heterogeneous material when all is ‘thrown into one heap’. A small sketch from a block with fleeting reality cannot compare to a several-meter large graduation painting. Neither are extant materials equal in value. A considerable part of the artwork from the period is lost (part of them were never intended to be preserved, other works perished during later periods). [...]. [Extract, p. 21]
