LTLietuvos fortepijono mokykla, jos kilmės ir raidos dėsningumai nuolat domina lietuvių muzikos tyrinėtojus. E. Ignatonio, L. Drąsutienės, R. Kryžauskienės, L. Melniko mokslinius darbus papildo L. Navickaitės-Martinelli mokslinės įžvalgos. Tokios studijos sudaro galimybę apibendrinti lietuvių atlikimo meno bei pedagoginės mokyklos raidą muzikinės kultūros kontekste, nustatyti tradicijų tęstinumo ir jų plėtros galimybes. Kita vertus, bendroje raidos panoramoje labai svarbi kiekviena asmenybė ir jos kūrybinė veikla, lėmusi tolesnius lietuvių muzikinės kultūros sklaidos procesus, atlikimo meno, muzikos pedagogikos ar muzikos tyrinėjimo plėtotę. Be to, ryškių asmenybių veiklos studijos tampa svarbia metodine medžiaga jauniems pedagogams, skatina ieškoti naujų idėjų ir mokymo metodų. Atlikėjas, koncertmeisteris, pedagogas, mokslininkas, muzikos kritikas, visuomenės veikėjas Eugenijus Ignatonis (1935-2013) kaip tik ir buvo tokia ryški ir kūrybinga asmenybė. Jis daugelį dešimtmečių darbavosi įvairiose lietuvių muzikos kultūros srityse, o fortepijoninės kultūros raidoje jo įvairialypė veikla paliko ryškų pėdsaką. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesorius Eugenijus Ignatonis dėstė nuo 1958-ųjų, buvo Pedagogikos katedros vedėjas (1974-1986), Fortepijono ir muzikologijos fakulteto dekanas (1989-1994), mokslo ir meno reikalų prorektorius (1994-2005). Jis buvo inteligentiškas, nuoširdus ir tolerantiškas žmogus, reiklus ne tik studentams, bet ir sau, visuomet siekiantis aukščiausių profesinių tikslų, savo žiniomis ir sukaupta asmenine patirtimi nuoširdžiai pasidalijantis su studentais ir kolegomis. Straipsnyje apibendrinama ilgamečio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus Eugenijaus Ignatonio kūrybinė patirtis. Rengiant straipsnį remtasi istoriniu ir lyginamuoju tyrimo metodais, muzikos įrašų analize. [Iš straipsnio, p. 9-10]Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; Mokslo istorija; Mokslininkai; Biografijos; Muzika; Lithuanian XX c. history; History of science; Scientists; Biographies; Music.