LTLeidinyje bandoma pažvelgti į mūsų inteligentijos mentaliteto formavimąsi praėjusiame šimtmetyje. Ją sudaro dvi pagrindinės dalys: Mamulės (ir dabar šeimoje tebevadinamos Mamuliuku) atsiminimai, laiškų ir dienoraščio ištraukos bei keli straipsniai ir jos dukros, pasvarstymai. Tai tarsi dviejų laiko atkarpų, vadinkime jas tekstais, perskaitymai. Vienas žvilgsnis daugiau krypsta į žmogaus pasaulėjautą, antrasis bando papildyti pirmojo pasaulėžiūros momentus, todėl plečiasi ir į pasaulėjautos sritį. Tekstą čia skaito du skirtingi dviejų kartų žmonės, tarp kurių stiprus prigimties ir kultūros ryšys, tačiau kiekvienas iš jų yra savitas. Kiekvieną jų neišvengiamai veikia savo asmeninio laiko ir savo individualios ateities lūkesčių vizijos. Iš čia ir abiejų žmonių požiūrių, pasaulėvokos skirtybės ar artimybės sąlyčiai. Ta pati laiko atkarpa kiekvieno suvokiama ir išgyvenama kitaip. Du matymo kampus sudėjus, laiko atkarpos vaizdai turėtų būti reljefiškesni. [...] 2004 metai jubiliejiniai: sukanka Jono Biliūno 125-metis. Nors mirė labai anksti (1907), jis paliko raiškią brydę mūsų literatūroje ir lietuvių visuomenės formavimosi raidoje. Biliūnas tebegyvas ir šiandien. Abiejose šio leidinio dalyse rašytojas turi savo vietą: ir žmonos atsiminimuose, ir dukros pasvarstymuose, pagaliau vieną kitą momentą paryškina prieduose spausdinamas jo sesers, draugų atsiminimų pluoštelis ir Biliūno laiškuose (paskelbtuose 1983) likęs neiššifruotas užsakytų Zavadskio katalogo knygų sąrašas. [...]. [Iš teksto, p. 9-10]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Atsiminimai; Kaimas; Inteligentija; Istoriniai šaltiniai; The Lithuanian history; Memoires; Village; Inteligentsia; Historical sources.