LTKaliningrado srities istorijos kūrimo atveju istorikai turi retą galimybę stebėti, kaip gimsta ir vystosi mišrus vietinis, regioninis ir nacionalinis Kaliningrado srities gyventojų istorinis identitetas. Šiems procesams suvokti ir interpretuoti galima naudoti Jano Assmanno kolektyvinės atminties modelį, aprašytą jo kultūros ir komunikacinės atminties (angl. communicative memory) teorijoje. Neturintys jokių tiesioginių ryšių su Prūsijos gyventojais iki Antrojo pasaulinio karo ir dėl geografinių bei ekonominių priežasčių nutraukę intensyvius ryšius su savo gimtinėmis Rusijoje ar kitose SSRS respublikose, dabartiniai kalingradiečiai gali būti geras pavyzdys, kaip jų istorinė atmintis dirbtinai kuriama, reprodukuojama ir saugoma profesionalių atminties sergėtojų ir institucijų, nes, bent jau istoriniais laikais, visiems žmonėms reikia šitokios kultūrinės atminties ir, priklausomai nuo socialinio identifikavimosi, jie linkę priimti kolektyvinę atmintį, palaikomą ir periodiškai aktualizuojamą naudojant sistemišką jaunosios kartos edukaciją ir kartojimo ritualus. [Iš straipsnio, p. 319]Reikšminiai žodžiai: Vidurio Rytų Europa; Tautiniai naratyvai; Nacionalinės istorijos; Tarpdisciplininiai tyrimai; Central Eastern Europe; National Narratives; National Histories; Interdisciplinary Researches.
ENThe population of the Kaliningrad district has varying historical backgrounds; the majority of them now are new migrants to the district with little interest in the regional history, but some signs of local historical identity had emerged in the last three decades. During the Soviet times the local history researches were suppressed because of the political and propaganda reasons and the information about the Prussian past could be found only in geographical, tourism or Soviet-style literature. Popular literature or art had and still has little interest in the representation of the Prussian past. The books about the Prussian history published before 1992 do not meet the demands of the new generation of the Kaliningrad district people who identify themselves with the Prussian past, but not with Russia in general. In the 90’s of the 20th century, some attempts to write a history of Prussia were made, but none of them was successful. With strong support from the Russian Federation’s center administration, a new three volume textbook was published and in 2006 and the teaching of regional history was started in the schools of the Kaliningrad district. Regional history teaching as well as all regional histories in Russia has problems with respect to the adequate representation of the ethno-genesis, clear geographical and political boundaries of research object, the overestimation of the region relations with central Russia in the past and absence of strong moral position in the description of colonization, genocide and imperial policies in the 18th–19th centuries. Nevertheless, the processes school teaching according to the textbooks can be described and interpreted as an example of local cultural memory creation process that can have serious impact in the future. [From the publication]