Santykio su Kitu paradoksai Sartre’'o fenomenologinėje antropologijoje

LTJean Paul Sartre'o filosofija neabejotinai priklauso fenomenologinės filosofijos tradicijai. Šiame straipsnyje analizuojama kaip Sartre'as sprendžia intersubjektyvumo problemą. Mano tikslas atskleisti sartrišką intersubjektyvumo sampratą Husserlio fenomenologijos kontekste. Intersubjektyviuose santykiuose Sartre'as akcentuoja ne tai, kaip aš suprantu kitą, bet kaip kitas žvelgdamas į mane konstituoja mano savijautą. Kito žvilgsnis į mane man leidžia suvokti save kaip objektą kitam Žvilgsnio fenomenologija atskleidžia ne tik mano kovą su kitu, bet ir tai kaip aš tampu objektu esančiu pasaulyje. Tačiau Sartre'o intersubjektyvumo samprata yra vienpusiška ta prasme, jog ji santykį su kitu traktuoja kaip nepaliaujamą kovą. Arba kitas savo žvilgsniu mane paverčia instrumentu, arba aš savo žvilgsniu paverčiu instrumentu kitą. Kito savastis tokiame santykyje nepasiekiama, nes pats žvilgsnis yra objektyvuojantis ir reprezentuojantis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kitas; Fenomenologija; Intersubjektyvumas; Reprezentacija; Other; Phenomenology; Intersubjectivity; Representation.

ENJean Paul Sartre philosophy belongs to a phenomenology tradition, even though the metaphysical implications we can find. The topic of this paper is the problem of intersubjectivity. My purpose is analyze Sartre's intersubjectivity theory in a phenomenological context. Sartre's emphasis in the Other is he who looks at me made him different from other thinkers. The look of Other at me make me aware of how I become an object in the world. I have self awareness by reference to the Other. The gaze which Satire describes is one side, because if Other looks at me I become an utensil for him/her; and if I look at him/her, he or she becomes an utensil for me. Other's self is inaccessible to me as a glanze is a representation. [From the publication]