Apie 1791 gegužės 3-iosios konstituciją
LTIlgą laiką lietuviškoje istoriografijoje buvęs Gegužės 3 d. konstitucijos neigiamas vertinimas pastaraisiais metais ėmė keistis. Pagaliau imta suvokti, kad šis ištisą epochą atvėręs teisinis dokumentas priklauso ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos istorijai. Vis dar pasitaikantys tvirtinimai, kad ši konstitucija neturi nieko bendra su Lietuvos valstybe ir jos teisine mintimi yra greičiau tuščios ir nepamatuotos ambicijos. Mes privalome susigrąžinti tai, kas nuolatos mums priklausė. Panašios lamentacijos tik atskleidžia autorių istoriografinio nevisavertiškumo kompleksus, kurie dangstomi įvairiais kolektyviniais pareiškimais. Be to, vertinant Gegužės 3 d. konstitucijos epochą, reikia turėti galvoje istorinę perspektyvą. Juk ką gi gynė 1794 m. sukilėliai? Ką gynė Tadas Kosciuška ir Jokūbas Jasinskis? Prieš ką buvo nukreipta Targovicos konfederacija, kuri su Rusijos imperijos pagalba ketino sugrąžinti Lietuvai ir Lenkijai senąją aristokratų valdžią? Juk ir Abiejų Tautų Respubliką panaikino ne Gegužės 3 d. konstitucija, o Rusijos imperija, kuriai ciniškai pritarė Prūsija ir Austrija. Dėl tokio trumparegiško šios epochos vertinimo būtų galima atleisti kokiam nors istorijos smalsuoliui ar naiviam politikui, bet kuomet Gegužės 3 d. konstitucijos reikšme ima abejoti profesionalūs istorijos tyrinėtojai, tai jau yra tiesiog gėdinga. O iš kokios gi versmės gyvybę sėmėsi Vasario 16-osios aktas? Nejaugi šiandieniai konstitucijos priešininkai mano, kad jį Lietuvai parūpino Vytautas Didysis? Tuomet nereikia piktintis tuo, kad Lenkija uzurpuoja Lietuvos istoriją, jeigu mes patys kitiems atiduodame tai, kas mums nuolatos priklausė. Be to, kalbant apie Konstituciją reikia ieškoti ne valstybės statuso ar valstybingumo likučių, bet matyti civilizacijos lygmenį.Juk tuometinės Lietuva ir Lenkija, ilgą laiką buvusios politiniame užribyje, su Gegužės 3 d. konstitucija žengė Europos priešaky. Argi tuo neverta didžiuotis? Gal priešingai manantys didžiuojasi išdavikiška, retrogradiška Peterburge surašyta Targovicos konfederacija? Tuomet belieka atsakyti: verčiau Lietuva su laisva Lenkija, negu "laisva" Lietuva Rusijos imperijoje. [Iš teksto, p. 88-89]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Konstitucija; Politinė istorija; Politikai; The Great Duchy of Lithuania; The Constitution; Political history; Politician; Rusija (Russia).
- Apie ką kalbėjo Konstitucijos šventės? "Švelniosios revoliucijos" epochos iškilmės ir jų dekoracijos / Lina Balaišytė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: parlamentarizmas, konstitucija, visuomenė / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 302-321.
- Apšvietos idėjų atgarsiai vidutinės bajorijos tradicinio gyvenimo aplinkoje / Dalia Ramonienė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 281-297.
- Asmenybės ir epochos ryšiai istorinėje biografijoje : recenzija / Darius Žiemelis. Lituanistica. 2011, Nr. 2, p. 214-219.
- Gegužės 3-iosios konstitucija lietuvių istorinėje atmintyje / Rasa Čepaitienė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 76-96.
- Įstatymų leidžiamoji valdžia Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijoje: reformos kryptys ir ribų išgryninimas / Robertas Jurgaitis. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: parlamentarizmas, konstitucija, visuomenė / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 169-189.
- "Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!": Apie Vincento Ignaco Marevičiaus politinę poeziją ir veiklųjį patriotizmą / Lina Balaišytė. Senoji Lietuvos literatūra 2021, 52, p. 137-168.
- Parliamentarism of the Grand Duchy of Lithuania, the Fourteenth-Eighteenth centuries / Andrzej Rachuba. Przegląd Sejmowy. 2021, 6 (167), p. 43-83.
- Politinio mąstymo tradicijų beieškant: Apšvietos politinės minties tyrimai Lietuvoje / Vilius Mačkinis. Politologija. 2014, Nr. 3 (75), p. 3-27.
- Suvereniteto samprata ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija / Vaidotas A. Vaičaitis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai / sudarė Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė ; mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Klaipėda: Druka, 2012. P. 106-114.
- The Wettins and the issue of inheritance of the Polish-Lithuanian State Throne in the context of the Constitution of May 3, 1791: position of the Lithuanian nobility / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Open political science. 2019, 2, p. 86-95.
- Vidutinės bajorijos reprezentacinių interjerų įrangos ir apipavidalinimo tendencijos XVIII amžiuje / Dalia Ramonienė. Pasaulietiniai interjerai: idėja, dekoras, dizainas / sudarytoja Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. P. 91-109.
- Zaręczenie Wzajemne Obojga Narodów. Analiza języka politycznego / Richard Butterwick. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: parlamentarizmas, konstitucija, visuomenė / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 190-203.
