LTStraipsnyje analizuojama mokėjimo mokytis samprata ir komponentai, šios kompetencijos ugdymo ir kryptingo mokymosi studijų procese prielaidos. Tiriamo reiškinio analizė grindžiama mokymosi visą gyvenimą paradigma, taip pat empiriniu kokybiniu tyrimu, kuriame siekta nustatyti, kaip studijuojantieji vertina tokius studijų proceso elementus, kaip studento ir dėstytojo bendradarbiavimas, studentų lūkesčiai studijų proceso dalyviams (sau, grupei, ugdytojui), siekiamiems studijų rezultatams. Remiantis mokėjimo ir mokymosi mokytis samprata bei komponentais, taip pat biheivioristine, kognityvine, konstrukcionistine ir personalistine paradigmomis, mokėjimas ir mokymasis mokytis analizuojamas kaip gebėjimų ir patyrimų visuma, kuri veikia studijuojančiojo motyvaciją ir elgseną studijų procese, ugdymo proceso dalyvių tarpusavio sąveiką, sąmoningumą ir atsakomybę, ugdo kritinį mąstymą. Teoriniu ir empiriniu tyrimu nustatyta, kad kryptingą, efektyvų mokymąsi ir mokėjimą mokytis studijų procese veikia tiek objektyvūs (metodų įvairovė, gaunamos teorinės ir praktinės žinios, faktinė informacija etc.), tiek subjektyvūs veiksniai (besimokančiojo savitumai, lūkesčiai ugdymo proceso dalyviams, priimtini mokymosi metodai etc.). Paaiškėjo, kad įtakos mokėjimui ir mokymuisi mokytis turi besimokančiųjų įsitraukimas į mokymo(si) procesą, „reikšmingi kiti“ (grupės draugai, dėstytojas) ir kt. Išryškėjo mokėjimo mokytis trukdžiai (pasyvumas, atsakomybės kitiems ugdymo proceso dalyviams perkėlimas) ir modeliai (patirtinis, emocinis-psichosocialinis, vizualinis, pažintinis-kognityvinis). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimą; Mokymasis mokytis; Mokymasis visą; Mokėjimas mokytis; Mokėjimo mokytis kompetencija; Mokėjimo mokytis kompetencija, studijų proceso savirefleksija; Studijų proceso savirefleksija; Competence of learning to learn; Learning skill; Learning to learn; Lifelong learning; Of study process; Reflection; Reflection of study process.
ENThe concept and components of knowledge how to learn, the possibilities of development and self-development of this competency, as well as the presumptions of purposeful and conscious learning in the process of studies are analysed in this article. The analysis of the phenomenon researched has been based on the paradigm of lifelong learning and on the empirical qualitative research. The empirical research has aimed to determine how the students assess the cooperation of student and lecturer in the lectures, their expectations for the participants of the study process (themselves, study group, and the educator) and for the aspired results of studies. Skill and learning to learn have been analysed as the entirety of educative competencies and experiences which exerts influence on students’ motivation and behaviour in the study process, on mutual interaction of the participants of the educative process; it also develops critical thinking and determines higher academic achievements. With the help of theoretical learning paradigms (behaviouristic, cognitive, constructivist, personalistic), the empirical research has revealed that conscious, purposeful and effective learning and knowing how to learn are conditioned both by objective factors (the variety of teaching and learning methods, the acquired theoretical and practical knowledge, factual information on the subject, etc.) and by subjective factors (the character features of the learner, expectations for the participants of the educative process, personally agreeable learning methods, etc.). It emerged that the learning skills have been influenced by active involvement of the learners’ in the learning process, by “significant others” (group mates, the lecturer of the subject), by conscious choice of study materials, etc.The empirical research has disclosed the obstacles for knowing and learning to learn: the passivity of learners, transfer of responsibility on other participants of the educative process, lower demands from oneself, having no expectations, etc. which are presented in the article. [From the publication]