Moteriškos lyties asmenų pavadinimai lietuvių kalboje

LTŠio straipsnio tikslas - remiantis Joniškio šnektų žodyno kartotekos medžiaga, apžvelgti, kaip šiose šnektose įvardijami įvairūs moteriškos lyties asmenys, kokie tam vartojami darybos elementai, kaip dažnai moteriškosios giminės formos pateikiamos kaip antrinės, kokių šių pavadinimų leksinių ir darybinių panašumų galima rasti kaimyninėje šiaurės panevėžiškių tarmėje. Renkant ir klasifikuojant medžiagą, buvo laikomasi šių pagrindinių kriterijų - paisoma ryšio tarp skirtingų kartų, kraujo ryšio, giminystės bendrumų ir kultūrinio bei socialinio-ekonominio statuso. Tyrimo medžiagą sudaro elektroninio Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pateikiami moteriškos lyties asmenų pavadinimai (per 40 leksinių vienetų) ir visi vienokią ar kitokią moteriškos lyties asmenų konotaciją turintys šių žodžių atitikmenys (tiek neutralūs žodžiai, tiek jų vediniai; per 200 leksinių vienetų), užfiksuoti rengiamo Joniškio šnektų žodyno kartotekoje. [Iš straipsnio, p. 29]Reikšminiai žodžiai: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas; Deminutyvų priesagos; Giminystės terminai; Gramatinė giminės kategorija; Leksikologiįa; Leksikos grupės; Moteriškos lyties asmenys; Moteriškos lyties asmenų pavadinimai; Priešdėliniai vediniai; Tarmė; Categories of grammatical gender; Dialect; Dictionary of Contemporary Lithuanian; Diminutive suffixes; Female persons; Lexical groups; Lexicology; Prefixal derivatives; Terms of female persons; Terms of kinship.

ENIn the present article, the authors discuss terms of female persons in the Lithuanian language. The research material consists of two parts. The first one is the basic one, encompassing 40 more frequent terms of female persons that were selected from an electronic version of the Dictionary of Contemporary Lithuanian Language {Dabartinės lietuvių kalbos žodynas); the second one encompasses more than 200 lexical units, i.c. different variants of terms of these persons that were recorded in the card file of the Dictionary of Joniškis Subdialects (Joniškio šnektų žodynas). The selected and classified material was divided into 5 lexical groups: 1) terms of persons that define tics of blood; 2) terms of kinship; 3) terms of persons of different age; 4) terms of persons of a certain social status; and 5) terms of persons of the level of culture and traditions. All these terms of persons fall into 3 main groups according to the compositional aspect: suffixal derivatives, the biggest group of them consists of diminutive suffixes (the most productive being -aitė, -atė, -elal-ėlal-elė, -ėlė, -ikė, -(i)ukė, -(i)utė), prefixal derivatives (pa-, po-, pri-, pro-, į-) and compounds consisting of a noun and an adjective, an adjective and a verb. The authors draw a conclusion that derivatives containing diminutive suffixes arc predominant in Joniškis region; a female person named by these is being evaluated approvingly. Categories of grammatical gender in Joniškis subdialects are not strictly followed; that is why both female and male persons can be named by both feminine and masculine forms of words in the subdialects. A speaker who chooses the form of a masculine gender strives to attract one’s attention and to name a person even more pleasantly. [From the publication]

• Deminutyvų stilistika / Jurgita Macienė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2005. 135 p.
• Gimtosios kalbos leksikos tendencijos globalizacijos epochoje (lyčių studijų žodyno rengimo patirtis) / Giedrė Čepaitienė, Laima Laukinevičienė, Jolita Lukšytė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2005. P. 129-134.
• Leksikos ypatumai Mykolo Karčiausko poezijoje / Genovaitė Kačiuškienė, Irena Kruopienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2012. P. 382-389.
• Mė(lynojo)nulio lingvistika : Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje / Skirmantas Valentas. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, [2007]. 287 p.