Varpai

LTŠiųdienėje Lietuvoje varpai dažniausiai tėra žinomi vien kaip maldos namų reikmenys, kurie signalizuoja apie vykstančias apeigas, o kai kuriuose miestuose - ir kaip muzikos instrumentai, kurių skambesio kartkartėmis sueinama pasiklausyti. Varpai nebeteko daugybės reikšmių bei funkcijų, kurias atlikdavo praėjusiais amžiais, kai buvo svarbiausi ne tik apeigų, bet ir pavojų, nelaimių (gaisrų, epidemijų, priešo antpuolių, etc.) skelbėjai, šaukę žmones susiburti, kovoti, gintis arba slėptis. Jie pranešdavo apie visokiausias iškilmes, apie egzekucijas piktadariams, netgi paragindavo imtis tam tikrų buitinių veiksmų, pvz., apsišvarinti, atidaryti užeigas, užmaišyti duoną ir panašiai. Kaip vienas iš žmonių elgsenos reguliatorių, varpas ir pats buvo sužmogintas. Atskiros jo dalys įgavo ir šiandien specialistų tebevartojamus žmogaus kūno dalių pavadinimus: varpas turi „kaklą“, „pečius“, „liemenį“, netgi „apsiaustą“, o pakabinimo ąsos vadinamos „karūna“. Varpas ir dabar šventinamas, krikštijamas žmogišku, dažniausiai kurio nors šventojo, vardu, o senovėje, jei „nusikalsdavo“, būdavo netgi išplakamas ar netekdavo „liežuvio“ - garsą išgaunančios šerdies. Nes juk garsas yra svarbiausia, dėl ko taip vertinamas šis monumentalus ir kartu gracingas kūrinys. Tarp miestų, bažnyčių ir vienuolynų ilgus amžius net vykdavo savotiškos varžytuvės dėl skambesnio ir dainingesnio varpo, nes jo garsais savaip būdavo garsinamas ir savininkas, ir šventasis, kurio vardu vadinosi šis instrumentas, o neretai ir jį aukojęs asmuo. Tokiose varžytuvėse Viduklės bažnyčia neabejotinai užimtų reikšmingą vietą. Jos šventoriaus varpinėje kabo trejetas varpų, kurių vienas pasižymi garbingu amžiumi ir ypatinga menine verte, o kiti du yra ne visai tradicinės, naujoviškesnės varpų liejimo technikos bei technologijos pavyzdžiai. [Iš teksto, p. 133]Reikšminiai žodžiai: Viduklė; Bažnyčia; Istorija; Sakralinė dailė; Viduklė; Church; History; Sacral Art.