LTApie liturginius rūbus, indus, reikmenis, buvusius pačiuose pirmuosiuose („vytautiniuose“) Viduklės katalikų maldos namuose, neišliko, o gal dar nėra surasta, jokių konkretesnių žinių, išskyrus tokius apibendrintus teiginius, kaip pavyzdžiui: „Vytautas pirmuosius klebonus apdovanojo ne tik žemėmis, bet ir indais, rūbais, knygomis etc“. Kad liturginių reikmenų jau XVI a. viduryje Viduklėje nebebuvo, galima numanyti iš Motiejaus Valančiaus bei jį ir kitus šaltinius cituojančių autorių sakymo, jog čionykštė bažnyčia, kaip ir ne viena kita Žemaitijoje, tuo metu nebeturėjo kunigo, ištuštėjo, stovėjo apleista ir nebelankoma. Ji, kaip žinoma, pradėjo atsigauti tiktai XVI a. aštuntajame dešimtmetyje. Kad tuo metu Viduklės maldos namuose vėl pradėjo rastis vertingų liturginių reikmenų, liudija svarbus, šioje monografijoje nuolat minimas dokumentas - 1579 metų Žemaitijos bažnyčių vizitacijos protokolas. [Iš teksto, p. 88]Reikšminiai žodžiai: Viduklė; Bažnyčia; Istorija; Sakralinė dailė; Viduklė; Church; History; Sacral Art.