Neįgyvendinta idėja: lietuvių "tautos namai" Vilniuje

LT1907 m. lapkričio mėn. Lietuvių Tautos namų komitetas „Vilniaus žinių“ 205 numeryje kreipėsi į visuomenę atsišaukimu, ragindamas įsteigti „Lietuvių Tautos namus“. Ši idėja tarp tautiškai engiamų Rytų ir Vidurio Europos tautų buvo pakankamai populiari. Vadinamuosius tautos namus pradėta steigti dar XIX a. viduryje. Čekijoje jie ypač išplito XIX a. antroje pusėje. Iš esmės tautos namai atliko ne tik svarbią kultūrinę bei švietėjišką (juose buvo telkiamos įvairios kultūrinės organizacijos: muziejai, bibliotekos, skaityklos ir pan.),' bet ir ekonominę funkciją. Jie tapo prieglobsčiu pirmosioms tautinėms finansinėms institucijoms (kasoms bei bankams). Taigi tautos namai skatino visuomenės politizaciją, t. y. engiamų tautų visuomeniniam-po- litiniam elitui padėjo įtraukti „mases“ į politinį procesą. Galima teigti, jog tautos namai buvo viena realiai visuomenėje funkcionuojančių institucijų, padėjusi vykdyti tai, kas šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose vadinama etniškumo politiza- cija, kitaip tariant, modernaus tautinio identiteto formavimu. Lietuvių inteligentija buvo visiškai neblogai informuota apie tautos namų steigimą Vidurio ir Rytų Europoje. Štai Konstancija Skirmuntaitė, prisimindama slovakų visuomenės veikėją Andrių Kmetą, užsiminė ir apie slovakų „tautos namus“, įsteigtus dar 1890 m. Jame pirmiausiai buvo įrengtas „tautiškas muziejus“. 1907 m. Antanas Smetona, diskutuodamas apie tautos namų idėją, pastebėjo, kad tokius namus jau senokai turi kaimynai latviai. Beje, tų pat metų pabaigoje įvairių krypčių lietuvių spaudoje žinučių, straipsnių apie tautos namus galima aptikti ir daugiau3. Kodėl ši idėja tapo tokia patraukli ir ją plačiau imta aptarinėti 1907 m.?.Atsakymas į šį klausimą būtų keleriopas. Pirmiausia, tik po 1905 m. revoliucijos atsirado viešo, legalaus kultūrinio veikimo galimybės. Pradėjo kurtis įvairios lietuviškos švietimo, labdaros, savišalpos draugijos. Panaikinus spaudos draudimą, atsirado ir legali lietuviška spauda. Kita vertus, spartesnė darėsi lietuvių visuomenės pasaulėžiūrinė, politinė diferenciacija. Vis labiau išsiskyrė keli svarbiausi visuomeniniai-kultūriniai centrai: Vilnius, Kaunas bei Seinai. Tokią diferenciaciją nulėmė objektyvios priežastys: gyventojų tautinė sudėtis, skirtinga inteligentijos struktūra bei jos politinės, kultūrinės orientacijos. Neatsitiktinai maždaug apie 1907 m. pradėta aktyviau diskutuoti apie tai, kur turėtų būti „lietuvių tautinis centras“. Todėl manytume, kad „tautos namų“ idėjos atsiradimas būtų visiškai logiškas, juolab jog jau minėtame atsišaukime pabrėžiama būtinybė „Lietuvių tautos namus“ steigti „Lietuvos širdyje, jos istoriškame, kultūriškame centre“, t. y. Vilniuje. Taigi Vilniaus „atlietuvinimas“ galėjo būti svarbus motyvas bei pretekstas pasirinkti jį tautos namų vieta. [Iš teksto, p. 176]Reikšminiai žodžiai: Jonas Basanavičius; Tautinis judėjimas; Lietuvių konferencija; Lietuvos Taryba; Lietuvių mokslo draugija, Tautos namai; Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas; Gydytojas; Jonas Basanavicius; Lithuanian national movement; Lithuanian conference; Council of Lithuania; Lithuanian Scientific Society, House of Nation; Reinstating of Independant Lithuanian State; Doctor.