Jonas Basanavičius ir romantizmas

LTŠio straipsnio tikslas - parodyti Basanavičiaus lietuvių kultūros tyrinėjimų tipologinę sąsają su kantiškąja antropologine kultūros nuostata, kuri buvo plačiai paveikusi vokiečių romantinę filologiją ir visą XIX a. humanitaristiką. Tokia tipologinė nuoroda gal padėtų išeiti iš interpretaciniame diskurse dabar susidariusios prieštaravimų aklavietės. Nes vienur Basanavičius ir „Aušra“ yra labiau saistomi su materialistine ideologija („materialistinė galvosena lietuvių tautai atėjo kartu su „Aušra“, „Aušroje“ vyravo materialistinė pakraipa (švietimas, pozityvizmas, scientizmas), o mitas apie „Aušros“ idealizmą susiformavo vėliau“13), o kitur net tų pačių autorių daromos visai priešingos išvados ir tvirtinama, kad „Aušroje“ dominavusi idealistinės pakraipos estetika, meno išsivystymo lygį grindusi žmogaus sąmonės išsivystymo lygiu. [Iš teksto, p. 93]Reikšminiai žodžiai: Jonas Basanavičius; Tautinis judėjimas; Tautosaka; Lietuvių mokslo draugija, Tautos namai; Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas; Gydytojas; Jonas Basanavicius; Lithuanian national movement; Folklore; Lithuanian Scientific Society, House of Nation; Reinstating of Independant Lithuanian State; Doctor.