LTSteigtis ir sauga – bendriausios kultūros filosofijos sąvokos, apibūdinančios žmogaus buvimo būdo pagrindus, asmeninės ir visuomeninės egzistencijos pavidalų kūrimą ir palaikymą. Iki šiol šį dvejopą tvermės, arba buvimo laiko akiratyje, užtikrinimą nagrinėjome svarstydami veiksmo virtimo pavyzdiniu veiksmu problematiką (Sverdiolas 1996; Sverdiolas 2000). Kultūros filosofijos požiūriu svarbus ne tiek paskiro asmens veiksmas, kiek jo paradigmatizavimas: moralizavimas (neutralia šio žodžio prasme) (Kavolis 1993), sujuridinimas, filosofinis, teologinis, istoriografinis, meninis įtvirtinimas bendrijos gyvenime. Nagrinėjant paradigminius veiksmus pasirodė, kad žmogiškosios egzistencijos steigtyje ir saugoje konstruktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio veikalai. Dabar nuosekliai eisime kaip tik prie veikalų ir prie tokių veiksmų, kuriuos atliekant sukuriami vienokie ar kitokie dirbtiniai buviniai, mėgindami užčiuopti ir apibūdinti esminius jų rasties, tvermės ir nyksmo bruožus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Steigtis; Sauga; Dirbinys; Naudmuo; Parankumas; Institution; Preservation; Artifact; Tool; Readiness-to-hand.
ENAs a continuation of the previous analysis of the mechanism of culture, performed employing the paradigmatic actions of establishing social existence fundamentals and their preservation, the paper deals with a substantializing action such as artifact manufacture and artifact existence preservation. The arguments are based on the cornerstones of Western theoretical tradition (Aristotelian and Heideggerian concepts of artifact and tool) in an attempt of their critical reconsideration (re-centering) and thus opening new perspectives of their interpretation in compliance with the modern pecularities of experiencing the origination, duration, dissipation and decay of artifacts. [From the publication]