Gintaro tradicija

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTLabai reta kuri vietinės kilmės tradicija baltų kraštuose išsilaikė beveik šešis tūkstantmečius. Prasidėjusi dar akmens amžiuje, senosiose vietinėse Narvos ir šukinės keramikos kultūrose, smarkiai paveikta rutulinių amforų kultūros, gintaro tradicija tapo ypač svarbi indoeuropietiškoje Pamarių (Žucevo) kultūroje, kai vien Vyslos žemupyje Žulavų regione buvo rasta 18 ooo gintaro dirbinių ir jų fragmentų [Mazurowski, 2006, p. 107]. Ji tęsėsi per visą ankstyvųjų metalų epochą, kol romėnų prabangos troškimas suteikė jai ypatingą pagreitį I-V a. Gintaras baltų (aisčių) pasaulį civilizaciniais kontaktais susiejo su Pietų Europa, kurie nenutrūko ir ankstyvaisiais viduramžiais. Jau istoriniais laikais išlaikyta ir išplėtota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino laikais, gintaro tradicija tautinio identiteto formavimosi metu (XIX-XX a.) tapo neatskiriama baltų tautų kultūrinės savasties, nacionalinio kostiumo, taikomosios dailės, tautosakos, teatro ir muzikos, grožinės literatūros kūrybos dalimi. Per visą šį laikotarpį gintaro dirbinių gamyba ir prekyba buvo neatsiejama nuo ekonominio krašto gyvenimo. [Iš straipsnio, p. 35]Reikšminiai žodžiai: Baltų menas; Archeologija; Juvelyrika; Arts of the Balts; Archeology; Jewelry.

ENThe local tradition of using amber in the Baltic lands has a rare history of almost six millennia. Starting in the Stone Age in areas of the local Comb-marked and Narva Pottery Cultures and affected strongly by Globular Amphora Culture, this tradition became especially important for Indo-European Pamarių (Rzucewo) Culture, from which 18,000 amber artefacts and fragments of artefacts have been found in the Żuławy Region of the lower reaches of the Vistula [Mazurowski, 2006, p. 107). This tradition continued throughout the early metal ages, when the desire of Romans for luxury goods lent it particular impetus, and during the first five centuries AD. This tradition brought the Balts (Aestians) into an unbroken zone of cultural contacts with Southern Europe, which continued during the early Middle Ages. This tradition, which was continued, preserved and developed in the time of the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Ordensstaat, became an inseparable part of Baltic national cultural identity, national costume, applied art, folklore, theatrical and musical culture and belles let- tres during the period of the formation of national identities in the nineteenth and twentieth centuries. Throughout this period the production of and trade in amber artefacts was an indelible aspect of the country's economic life. [Extract, p. 35]

• Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos : Šventosios ir Būtingės tyrinėjimai / Rimutė Rimantienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. 525 p.
• Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje / Valdemaras Šimėnas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 138 p.
• Kuršiai Baltijos jūros erdvėje / Vladas Žulkus. Vilnius : Versus aureus, 2004. 253 p.
• Lietuvių tautos kilmė / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 327 p.