"Apie vieną Vilniaus mylėtoją"

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTJuozapo Kamarausko kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos dailės istorijoje. Tai vienintelis menininkas, palikęs tiek daug vedutų – Lietuvoje XVIII a. pabaigoje susiformavusio žanro kūrinių, kurių didžioji dalis skirta Vilniui. Vilnių įamžino daugelis XIX a.–XX a. pr. dailininkų, bet Lietuvos dailėje J. Kamarauskas yra vienintelis, nuosekliai puoselėjęs šį žanrą. Inžinerinis išsilavinimas ir pomėgis piešti suformavo savitą kūrybinį stilių – realistinėmis priemonėmis vaizduoti tiek jau neegzistuojančius, tiek ir amžininko akimis matytus architektūros paminklus bei jų kompleksus. J. Kamarauskas pristatytas Lietuvos enciklopedijose, žodynuose, XX a. pirmos pusės lietuvių dailės istorijoje. Apie jį dar 1925 m. rašė nenuilstantis lietuvių kultūros puoselėtojas Jonas Basanavičius. Vertingi ir J. Kamarausko amžininkų – tuometinio Vilniaus aido žurnalisto (vėliau – Lietuvos dailės muziejaus redaktoriaus) Rapolo Mackonio ir pokario Vilniaus vyriausiojo architekto Vladislovo Mikučianio prisiminimai. Architekto ir dailininko kūrybinį palikimą yra tyrinėję ir šiuolaikiniai menotyrininkai. Šiame straipsnyje pateikiama J. Kamarausko biografija yra sudėta iš kelių J. Kamarausko gyvenimo aprašymų, dienoraščio fragmentų, dokumentų, ataskaitų, asmens dokumentų, laiškų bei rankraščių, saugomų Lietuvos dailės muziejaus, Vilniaus apskrities ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose. Daug informacijos apie dailininko kūrybą suteikė jo paties sudarytas kūrinių registras. [Iš straipsnio, p. 9]Reikšminiai žodžiai: Kamarauskas Juozapas; Architektūra; Dailė; Kamarauskas Juozapas; Architecture; Art.

ENJuozapas Kamarauskas‘ work holds an exclusive place in Lithuanian art history. He is the only artist to have left so many vedute genre works formed in Lithuania in the late !th century, a majority of which are dedicated to Vilnius. Many 19th–early 20th-century artists memorialised Vilnius, but Kamarauskas is the only one in Lithuanian art to have consistently furthered this genre. His engineering background and great inclination to draw formed a unique creative style – he used realistic means to depict both non-existent architectural monuments and complexes, and those he still had the chance to witness. There are entries on Kamarauskas in Lithuanian encyclopedias, dictionaries, and in works on early 20th-century Lithuanian art history. The eminent Lithuanian culture promoter Jonas Basanavičius wrote about Kamarauskas in 1925. The memories of Kamarauskas‘ contemporaries are equally valuable – Vilniaus Aidas journalist (later – editor at the Lithuanian Art Museum) Rapolas Mackonis' and senior architect in post-war Vilnius Vladislovas Mikučianis. Contemporary art researchers have also studied the architect and artist‘s creative legacy€. The biography of Kamarauskas presented in this article consists of several accounts from his life, journal fragments, documents, reports, per- sonal documents, letters and manuscripts kept at the Lithuanian Art Museum, Vilnius County and Lithuanian Central State archives!. A register of works the artist compiled himself has also provided a great deal of information. [Extract, p. 17]