Menas ir liturgija: bažnytinė tekstilė ir metalo dirbiniai

Direct Link:
Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Menas ir liturgija: bažnytinė tekstilė ir metalo dirbiniai
In the Book:
Lietuva, 1009-2009 / sudarytojai Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 231-239
Summary / Abstract:

LTReliginių sąjūdžių paskatinta, reformacijos kovų ir vidinių prieštaravimų nualinta Bažnyčia XVI a. viduryje ryžosi vidinei reformai, siekdama aiškiau suformuluoti, patikslinti ir įtvirtinti katalikišką doktriną. Tridento mieste, Italijoje, 1545- 1563 m. su pertraukomis posėdžiavęs Visuotinis Bažnyčios susirinkimas paskelbė nutarimus, be kita ko, iškėlusius Eucharistijos reikšmę, įteisinusius Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų, atvaizdų ir relikvijų gerbimą, pabrėžusius atgailos ir kitų sakramentų svarbą kiekvieno tikinčiojo gyvenime. Tuo laiku pradėta ir liturgijos reforma, skatinusi jos modernizavimą ir suvienodinimą visoje Europoje. Bažnyčia tapo centralizuota ir vieninga, tokia pat vieninga turėjo tapti ir liturgija, pertvarkoma pagal Romos liturgijos pavyzdį. Visoje Katalikų bažnyčioje tapo privalomos Romoje parengtos liturginės knygos (Missale Romanum, 1570; Pontificale Romanum, 1595-1596; Rituale Romanum, 1614). Jose buvo rubrikos, kuriose nuodugniai buvo aprašyta Mišių eiga ir sąlygos, kuriomis jos gali būti celebruojamos. Tačiau ne viskas buvo surašyta oficialiuose normatyviniuose dokumentuose. Reformą puoselėję aukštieji Bažnyčios hierarchai - popiežius Pijus V (1566-1572), Milano arkivyskupas Carlo Borromeo (1564-1584) ir kiti - remdamiesi tradicija 58 patys formavo ir diegė liturginės praktikos pagrindus, teikė rekomendacijas dėl bažnyčių įrangos ir puošybos, kūrinių ikonografijos, liturginių reikmenų formos, medžiagos ar spalvos, o jais vėliau sekė vyskupai visoje Europoje. Pokyčiai religinėje srityje skatino ieškoti ir naujos meninės formos, galinčios išreikšti atsinaujinusios tikinčiųjų bendrijos dvasingumą ir kurti tinkamas sąlygas liturginėms apeigoms. Ši forma turėjo išaugti iš senųjų tradicijų, bet kartu išreikšti naujus religinius ir estetinius idealus ir įkūnyti reformuotos Katalikų bažnyčios triumfą. [P. 231]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė dailė; Tekstilė; Liturginiai reikmenys; Ecclesiastical textiles; Ecclesiastical art; Liturgical requisites.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86233
Updated:
2022-01-22 18:07:47
Metrics:
Views: 36    Downloads: 7
Export: