Griškabūdis. Šventorius

LTStraipsnyje aprašomas Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios šventorius. Dabartinė ažūrinė geležinė tvora su mūro stulpais pastatyta 1927-1931 m. Erdvaus šventoriaus pakraščiuose yra keli ne vieno laiko ir nevienodo stiliaus ir dydžio mūriniai statiniai: varpinė, koplytėlė su istorizmo stiliaus fasadu, klasicistinių formų koplytėlė, neogotikos stiliaus koplyčia. Senoji medinė varpinė buvo sudeginta, o joje buvę trys senieji varpai sugadinti I pasaulinio karo metu. Dabartinė 1933-iems Šventiesiems metams dedikuota gelžbetoninė varpinė iškilo kun. J.Vaičaičio iniciatyva. Aukštą, kvadratinio plano, griežtų, modernių formų varpinę pastatė meistras M. Andriušis. Varpinės stogas kupolinis, baigtas bokšteliu – belvederiu su varpo pavidalo šalmu. Seniausia iš šventoriaus koplyčių – kukli, nedidelė pasagos plano pietryčių koplytėlė. Koplyčia tikriausiai statyta XIX a. I .p.; tai viena iš buvusių keturių (?) kampinių koplyčių, skirtų Dievo Kūno procesijai. Šiaurės rytų kampo mūrinė, tinkuota koplyčia kiek didesnė už pirmąją. Ji sudaryta iš pagrindinio stačiakampio tūrio pastato ir jos priekyje prišlieto palyginti puošnaus istorizmo laikotarpio portalo formos fasado. Iš raudonų plytų sumūryta saikingų neogotikinių formų koplyčia su stataus nuolydžio stogu yra didesnė už kampines koplytėles ir už jas aukštesnė. Manoma, kad ji statyta XIX a. pab. – XX a. pr. Šventoriaus vakarinėje pusėje stovi medinis tautodailininko V. Cikanos sukurtas paminklas kun. J. Totoraičiui.Reikšminiai žodžiai: Griškabūdis; Šventorius; Varpinės; Šventosios koplyčios; Vasiliauskas, Juozapas; Šateika, Jeronimas; Karmelitai; Churchyard; Belfry; Burial chapel; Carmelites.

ENThe paper describes the churchyard of Griškabūdis Church of the Transfiguration of Christ. The current openwork iron fence with masonry pillars was built in 1927-1931. On the edges of the spacious churchyard are several masonry buildings of different ages, styles and sizes: a belfry, a small chapel with a façade in historicism style, a classicism chapel and a neo-Gothic chapel. The old wooden belfry was destroyed by a fire, while its three bells were damaged during World War I. The current reinforced concrete belfry, dedicated to the Holy Year of 1933, rose up on the initiative of Priest J.Vaičaitis. The high and square belfry marked by strict and modern forms was erected by the artisan M. Andriušis. The belfry’s dome roof is topped by a turret – a belvedere with an ogee roof. A modest south-eastern chapel that has the plan of a horseshoe is the oldest among the chapels in the churchyard. The chapel must have been built in the first half of the 19th c. and is one of the former four (?) chapels that used to stand in the corners and were dedicated to the procession of the Body of God. A masonry plastered chapel in the north-eastern corner is slightly larger than the first one. Its structure features the main rectangular building and an adjoining fairly ornate facade in the front in the shape of portal from the times of historicism. A redbrick chapel of moderate neo-Gothic shapes with an equilateral roof is larger and higher than the corner chapels. It is assumed that this chapel was built in the late 19th c. or in the early 20th c. The western part of the churchyard boasts a wooden monument to Priest J. Totoraitis made by the folk artist V. Cikana.