Naudingų intelektualinių nuostatų formavimas ir pažangių mokslo idėjų raiška

LTIlgiausiai senajame universitete trukusios scholastikos teoretizavimo metodas, nepaisant jo ydų, įtvirtino teorinę įvairovę, formavo naudingų intelektualinių nuostatų: abejotinais klausimais reikėjo korektiškai diskutuoti, o nepritariamos pažiūros neniekinti; žinoti problemos ištirtumą; aptarti priešingą skelbiamai tezei pažiūrą ir paneigti jos argumentus; siekti mokslo žinių tikslumo bei aiškumo, kartu pripažįstant ir pažinimo tikėtiną pobūdį; stabdyti žengimą į begalybę įrodymuose, įvedant aksiomas, postulatus, savaime aiškius teiginius; pasitikėti intelektine intuicija. Universitetinėje tradicijoje susiklostė mokslo ir studijų vienovė. Studijų lygis tiesiogiai priklausė nuo mokslinių tyrimo lygio - šia dabar laikoma elementaria tiesa siekta vadovautis nuo pat universitetų susikūrimo Viduriniais amžiais. Į Paryžiaus, Bolonijos, Oksfordo, Romos, Koimbros ir kitus pagarsėjusius Viduramžių universitetus dėstyti kviesdavo pasižymėjusius mokslininkus. Būdavo net taip, kad kai įžymybė keldavosi į kitą universitetą, kartu vykdavo ir bent dalis įžymybės studentų. Ir senajame Vilniaus universitete iš studentams skaitytų paskaitų išaugdavo profesorių veikalai, monografijos. Studentai mokslinio darbo įgūdžių įgydavo rengdami disputų tezes, taip pat tezes mokslo laipsniams įgyti. Tezėse reikėjo pagrįsti aptariamą problemą, pateikti tezę pakankamai įrodančius argumentus, paneigti tezės priešininkų įrodymus. Tezių rengimas ir apgynimas, mokslo laipsnių įgijimas - studento ir profesoriaus glaudaus bendradarbiavimo rezultatas, be profesoriaus paramos, jo patarimų ir aprobavimų neapsieita.Mokslo ir studijų vienovę rodė ir XIX a. universitete įvesta naujovė - mokslinės sesijos, kurias galėjo lankyti visa universiteto bendruomenė. Iš profesorių pranešimų šiose sesijose studentai sužinodavo Europos mokslo naujienas. Jų pasiklausyti turėjo galimybę ir Vilniaus plačioji visuomenė. [...]. [Iš teksto, p. 539-540]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Senasis Vilniaus universitetas Lietuvos visuomenės gyvenime; Mokslo idėjų raiška; Intelektinių nuostatų formavimas; Old Vilnius University in the life of Lithuanian society; Expression of scientific ideas; Formation of intellectual attitudes.