LTŠvč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventės mišiose, Marijos valandose (Officium Parvum) skaitomos eilutės iš Siracido knygos (Sir 24,13-15), kurios senesniame variante skambėjo taip: „Aš augau kaip Libano kedras ir kaip kiparisas Siono kalne; aš augau kaip palmė Kadese ir kaip rožių krūmas Jeriche; aš augau kaip puikus alyvmedis lygumoje ir kaip topolis vandenų pakrantėse. Aš kvepėjau kaip kinamonas ir balzamas, kaip rinktinė mira skleidžiau meilų kvapą.“393 Marija dažnai vadinama Jericho rože, tai vienas lyriškiausių jos įvaizdžių. Rožės žiedų simboliai dažnai aptinkami tiek literatūrinėje, tiek meninėje kūryboje, skirtoje Marijos išaukštinimui ir pagerbimui. Vienas ryškiausių šios simbolikos raiškos atvejų yra susijęs su Švenčiausiojo Rožinio (toliau - Rožinio) malda ir jo refleksija dailėje. Tekste analizuojami Rožinio Švč. Mergelės Marijos atvaizdai XVII- XVIII a. Vilniaus vyskupijoje. Šio ikonograflnio tipo atvaizdų sklaida pirmiausia yra glaudžiai susijusi su Švenčiausiojo Rožinio brolijomis, nes viena iš pagrindinių šios bendruomenės pareigų buvo pastatyti bažnyčioje altorių, prie kurio praktikuotas pamaldumas, ir jį prižiūrėti. Altoriuje privalėjo kabėti atitinkamos temos, t. y. Rožinio Švč. Mergelės Marijos, atvaizdas. Šių brolijų steigimo teisė priklausė dominikonams, būtent šios vienuolijos prioritetinis uždavinys buvo Rožinio Dievo Motinos kulto skleidimas. Pirmoje šio skyriaus dalyje, remiantis šaltiniais, yra trumpai apžvelgiama Rožinio brolijų sklaida Vilniaus vyskupijoje. Šaltinių fragmentiškumas ir netolygus informatyvumas leidžia daryti keletą išvadų, tačiau negarantuoja visuminio, išsamaus istorinio vaizdo. Antroje teksto dalyje analizuojamas Rožinio Švč. Mergelės Marijos atvaizdų plitimas ir ikonografija XVII-XVIII a. Vilniaus vyskupijoje. [P. 155-156]Reikšminiai žodžiai: Švč. Mergelės Marijos ikonografija; Rožinio brolijos; Bažnytinė dailė; Ikonografija; Cult of the Virgin Mary; Virgin Mary; Ecclesiastical art; Iconography; Confraternity of the Rosary.