LTKrikščioniškoje dailėje greta Evangelijos eilutes iliustruojančių bei teologiniu požiūriu išplėtotų Apreiškimo siužetų plito dar vienas ikonografinis tipas, įvardijamas kaip Apreiškimo Mergelė. Ši atvaizdų grupė Lietuvoje iki šiol netyrinėta, yra tik atskirų paminėjimų, jog tam tikras Marijos atvaizdas siejamas su Apreiškimo tema (pavyzdžiui, Aušros vartų Marija). Šio ikonografinio tipo vaizdavimo ypatumus aptarsime pasitelkę atvejo analizę - XVIII a. antroje pusėje nutapytą Marijos paveikslą iš Dūkštų Šv. Onos bažnyčios. Iš pirmo žvilgsnio tai kuklus, ypatingai neišsiskiriantis kūrinys, kuriame nutapytas „portretinis“ (toliau - portretinis) besimeldžiančios Dievo Motinos atvaizdas [55 pav.]. Portretine ši kompozicija (ir kitos tokio pobūdžio) vadinama sąlygiškai, dėl kompozicinių ypatybių, nes Marija vaizduojama iki pusės be Kūdikio, pagrindinis dėmesys sutelktas į veidą, jo perteikiamą emocinę būseną. [P. 133]Reikšminiai žodžiai: Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai; Marijos atvaizdai; Bažnytinė dailė; Dūkštų Šv. Onos bažnyčia; Ikonografija; Virgin Mary; Ecclesiastical art; Iconography.