Romos laikotarpis Simono Čechavičiaus biografijoje

LTNuo XVI a. pabaigos Roma tapo Europos meninio gyvenimo centru. Dailininkai iš viso pasaulio vyko į Romą, norėdami mokytis pas geriausius italų dailininkus, pamatyti žymiausius šios šalies dailės ir architektūros paminklus. XVII-XVIII a. Romoje gyveno daug prancūzų, flamandų, olandų, vokiečių, anglų ir kitų kraštų dailininkų. Lietuvos ir Lenkijos aristokratai piligrimystės, studijų ar pažintiniais tikslais Italijoje lankėsi ne rečiau nei kitų kraštų kilmingieji, bet dailininkų iš Abiejų Tautų Respublikos žemių XVII- XVIII a. Italijoje buvo dar labai nedaug. Vienas iš jų - tapytojas Simonas Čechavičius, Voluinės vaivados Pranciškaus Maksimilijano Osolinskio mecenatystės dėka turėjęs galimybę studijuoti ir profesinio pripažinimo siekti Romoje. Tiksli S. Čechavičiaus išvykimo į Italiją data nėra žinoma. Manoma, kad tai galėjo įvykti apie 1711 m. - dailininko giminaitis Konstantinas Smuglevičius mini, kad Romoje dailininkas praleido apie dvidešimt metų, o 1731 m. jis jau buvo Varšuvoje ir su Johannu Samueliu Mockų varžėsi dėl karaliaus Augusto II dvaro tapytojo vardo, kurdamas didžiojo altoriaus paveikslą „Nukryžiavimas“ Varšuvos misionierių Šv. Kryžiaus bažnyčiai. Pirmasis dailininko biografas Juozapas Saundersas, remdamasis nežinomais šaltiniais, nurodė, kad S. Čechavičius Romoje praleido aštuoniolika metų. Dailininko kūrybos tyrinėtojams Romos archyvuose pavyko surasti dokumentus, patvirtinančius kiek daugiau nei šešiolika amžinajame mieste S. Čechavičiaus praleistų metų: ankstyviausia data - 1714 m. lapkričio 8 d. (tą dieną dalyvavo Sv. Trifono arkibrolijos susirinkime), vėlyviausią - 1730 m. gruodžio 10 d. (dalyvavo Panteono virtuozų kongregacijos susirinkime). [P. 7]Reikšminiai žodžiai: Simonas Čechavičius; Dailininkai; Italija (Italy); Painters; Italia; Simonas Čechavičius.