Matematika

LTMatematikai XVIII amžių, vadino ir aukso, ir didvyriškumo, ir beprotybės amžiumi. Jis pateikė būsimoms kartoms gausybe rezultatų. Su jais reikėjo ne tik susipažinti, bet ir juos apibendrinti, susisteminti. Svarbiausia - reikėjo numatyti, kaip XIX a. turi vystytis matematikos mokslas. Viena iš svarbiausių problemų buvo matematikos, kartu ir nykstamųjų analizės, pagrindai. Nors buvo pažengta į priekį, tačiau šie laimėjimai netenkino matematikų. Viskas atsirėmė į begalybės sąvoką ir netikėtai į aritmetiką. Matematikos karaliumi tituluojamas Johannas Carlas Friedirchas Gaussas aritmetiką paskelbė matematikos karalaite. Aritmetika į XIX amžių žengė be loginių pagrindų, su empirinio ir indukcinio pobūdžio rezultatais. XIX a. 3-iajame dešimtmetyje atsiradusi-neeuklidinė geometrija sužlugdė lūkesčius, kad tik geometrija gali atskleisti Visatos ir jos reiškinių absoliučias ir vieninteles tiesas. Pagaliau, pasitelkus koordinačių metodą, ir geometrija tapo "aritmetizuota". Susirūpinta skaičiaus, o ypač - skaičių aibių sąvokomis. Štai kodėl buvo išaukštinta aritmetika. J. C. F. Gaussas apibendrino taip: "Tiesios nešėja aritmetika. Ant jos pagrindų išvystyta algebra ir analizė. Tiesa glūdi skaičiuose". Nepaisant visų negandų matematikos vidinis gyvybingumas išliko ir ji netgi padėjo pasiekti stulbinamų gamtos mokslų laimėjimų. Ir matematika užsitarnavo mokslų karalienės šlovę. Vilniaus universitete Pranciškus Norvaiša ir toliau 1803-1809 m. dėstė aukštosios grynosios matematikos kursą. Jo kurse iš tikrųjų įvyko kardinalus posūkis nuo I. Newtono link G. Leibnizo nykstamųjų analizės. Tai patvirtina rankraštis, surašytas P. Norvaišos mokinio, būsimo matematikos profesoriaus.Šį posūkį galima paaiškinti tuo, kad visą laiką P. Norvaiša buvo įvykių sūkuryje ir puikiai suprato, kad žemyninė Europa negrįžtamai pasuko su G. Leibnizu, o I. Newtono analizė liko tyrėjų ir istorikų akiratyje. Nors tarp abiejų krypčių vyko suartėjimo procesas, bet didžiausia kliūtis buvo simbolika. Britų salyne G. Leibnizo simbolika įsigalėjo tik XIX a. antrajame dešimtmetyje, o žemyninėje Europoje - jau XVIII a. pradžioje. P. Norvaišos, kuris 1783 m. žavėjosi ir propagavo I. Nevvtoną, pastangomis G. Leibnizo simbolika ir nykstamųjų analizė Vilniaus universitete įsigalėjo jau XIX a. pirmajame dešimtmetyje. [...]. [Iš teksto, p. 488]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilniaus imperatoriškasis universitetas; Matematika; Vilnius Imperial University; Mathematics.