LTXVIII a. pabaigoje Vilniaus universitetas įžengė į didžiulių pertvarkymų laikotarpį. Esminiai politiniai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, sukrėtę to meto Europą ir netgi pasaulį, turėjo lemtingos įtakos ir Vilniaus universiteto gyvenimui, idėjiniams jo poslinkiams. Ryškėjo kokybiškai nauji Vilniaus universiteto egzistencijos orientyrai. 1772 m. įvyko pirmasis Lietuvos ir Lenkijos Valstybės padalijimas, o 1773 m. panaikintas jėzuitų ordinas, ištisus du šimtus metų buvęs tikruoju universiteto šeimininku. Universiteto gyvenimu pradėjo rūpintis Edukacinė komisija, kuri iškėlė naują valstybės piliečio ugdymo ir lavinimo programą. Šios programos dvasia išauginta naujoji karta 1791 m. priėmė Lietuvos ir Lenkijos konstituciją. Jos idėjos buvo karštai ginamos per 1794 m. sukilimą prieš Rusijos kariuomenę, po kurio 1795 m. įvykdytas paskutinis Lietuvos ir Lenkijos Valstybės padalijimas. To meto visuomeniniai ir valstybiniai pokyčiai reljefiškai atspindi ir Vilniaus universiteto pavadinimų kaitą. 1781 m. universitetas pavadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla, 1796 m. jis tapo Vilniaus vyriausiąja mokykla, o 1803 m. - Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. [...]. [Iš teksto, p. 397]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilniaus universiteto pavadinimų kaita; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausioji mokykla; Name change of Vilnius University; Chief School of the Grand Duchy of Lithuania.