LTReformuojant muzikinio ugdymo Lietuvoje sistemą, būtina detaliau istoriniu po¬žiūriu išanalizuoti pasaulyje taikomas muzikinio ugdymo metodikas, Lietuvos pianizmo peda¬gogikos mintį. Straipsnyje apžvelgiami teoriniai darbai ir praktiškai taikomos metodikos, kurios jos raidoje vienaip ar kitaip veikė Lietuvos pianizmo mokyklą. Pagrindžiama būtinybė pianizmo pedagogikoje praktiškai taikyti hierarchinio muzikinio ugdymo metodą. Didžiausios Lietuvos pianizmo spragos – bendrosios pedagogikos ir psichologijos bei Va¬karų ir Rytų šalių pianizmo žinių stoka. Kadangi švietimo sistemoje paplitusios vertybinio pliuralizmo idėjos, fortepijono pedago¬gai per mažai susipažinę su įvairiais muzikinio ugdymo metodikų teoriniais aspektais, ben¬drosios pedagogikos, psichologijos, kitų žmogų tiriančių mokslų problemomis, M. Montesori, R. Steinerio, J. Piaget, L. Vygotskio, kitų teoretikų ir praktikų darbais. Muzikos mokyklose per mažai muzikuojama įvairiuose ansambliuose, vaikai neskatinami kurti sintetinio meno formų, nėra labai kūrybingi. Lietuvoje trūksta metodinės literatūros, jaunų žmonių galimybės naudotis rusų kalba iš¬leista literatūra yra menkos. Todėl reikšmingiausi šiandien jauniems pedagogams – EPTA, Muzikos akademijos rengiami žinomų menininkų pedagogų meistriškumo kursai. Labai menką vaidmenį koncertiniame Respublikos gyvenime pastaraisiais metais atlieka soliniai pianistų koncertai. Pradiniame mokymo skambinti etape siūloma vadovautis hierarchinio muzikos meno pa¬žinimo principais.Reikšminiai žodžiai: Muzikinio ugdymo metodika; Pianizmo pedagogika; Pasaulinė teorinė mintis ir praktika; Pianizmo praktika Lietuvoje; Teaching piano; Piano player's didactics.
ENTechniques of teaching piano playing are a barely studied field in Lithuania. Works of European methodologists are not evaluated from the historic point of view, and furthermore. Problems of the piano players' didactics come to the light while consolidating the concept of training an aggregate, creative person. [From the publication]