Lituanistika
LTSavo mokyklose jėzuitai įtvirtino klasikinių kalbų - lotynų, graikų, hebrajų - studijas, skaitė ir komentavo Šventojo Rašto tekstus, supažindino su svarbiausiais Antikos autorių kūriniais, mokė juos imituoti ir savarankiškai kurti įvairių žanrų kūrinius. Tai buvo įprastas Europoje humanistinio mokymo modelis. Tačiau 1569 m. į Vilnių atvykę pirmieji jėzuitai labai greitai suvokė būtinybę mokėti vietinę lietuvių kalbą. Jos reikėjo tam, kad būtų galima platinti šiame krašte katalikų tikėjimą, nes, kaip pranešė savo ataskaitose patys jėzuitai ir popiežiaus legatai, tikėjimo būklė Lietuvoje esanti bloga: dauguma kaimo parapijų klebonų bei kunigų nemoka lietuviškai, vis dar atliekamos stabmeldiškos apeigos. Vietinės kalbos vartojimui pastoraciniame darbe pritarė vienas aktyviausių jėzuitų kolegijos Vilniuje įkūrimo iniciatorių čekas Baltazaras Hostovinas (Hostounsky, Hostovinus): "lietuviškai reikės mokytis čia, vietoje, nes kitur tos kalbos išmokti negalima". [...]. [Iš teksto, p. 230]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Jėzuitų universitetai; Kalbų studijos; Lituanistika; Jesuit universities; Language studies; Lithuanian studies.
