LTMokslo laipsnių vertė paveldėta iš Viduramžių tradicijos, kai bakalaurai, magistrai, licenciatai ir daktarai sudarė mokslininkų luomą, įgyjantį teisių ir privilegijų. Pagal tuometinius mokslo organizavimo principus promocijų teisė buvo pripažįstama ne tik universitetams, bet ir kolegijoms su akademinėmis studijomis. Energingų žmonių vadovaujamas jėzuitų ordinas išsirūpino iš popiežiaus privilegiją, kad mokslo laipsnius galėtų teikti tikjų aukštesnio lygmens kolegijos. Įkūrus Vilniuje akademinę kolegiją ir 1574 m. turint filosofijos skyriaus absolventų bei įsteigus teologijos skyrių, tais metais provincijolas Pranciškus Sunjeris kreipėsi į ordino generolą, kad leistų gabiausiems filosofijos skyriaus absolventams suteikti mokslo laipsnius. Tačiau į provincijolo prašymą ordino vadovybė neatsižvelgė. Ji į mokslo laipsnių teikimą žvelgė rimtai, tikriausiai nemanė, jog ką tik įsteigta kolegija pajėgi parengti mokslo laipsiui turėjo tvirtinti ordino generolas. P. Sunjeris 1575 ir 1577 m. kreipėsi pakartotinai, tačiau ir vėl be rezultatų. O gauti promocijų teisę buvo labai svarbu, nes neįgiję mokslo laipsnių Vilniuje bajorų ir miestiečių sūnūs mieliau stotų į užsienio universitetus. [...]. [Iš teksto, p. 160-161]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilniaus universiteto mokslo laipsniai; Mokslo ir kultūros veikėjai; Degrees of Vilnius University; Scientific and cultural personalities.