Studentai

LTMoksleivių ir studentų skirtybė įžvelgta ir anais laikais, nors negriežtai. Visus universitete, taip pat į jį inkorporuotos kolegijos, gramatikos, sintaksės, poetikos ir retorikos klasėse besimokančius vadino "sebohm", "studiosi". Terminu "aeademici" įvardydavo fakultetų studentus. Senojo universiteto moksleivių ir studentų imatrikuliacijos knyga neišliko. Iš kasmetinių universiteto rektoriaus ataskaitų, egzaminų registracijos knygos, Lietuvos jėzuitų provincijos pareigybių katalogų ir kitų dokumentų tiksliai žinomas studentų jėzuitų skaičius. Taip pat geriau žinomas universitete studijavusių Popiežiškosios seminarijos auklėtinių skaičius: 1583-1655 m. seminarija turėjo ne mažiau kaip 410 alumnų. "Tačiau iš tikrųjų jų buvo gerokai daugiau negu 450". Universitete studijavo ir Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos klierikai. Kitų universitete studijavusių vienuolijų (kol jos neturėjo savo studijų) narių skaičius nežinomas. Labiausiai apie studentų skaičių informuoja Jėzaus Draugijos Romos archyvo dokumentais pagrįsta L. Piechniko studija. Jos duomenimis, XVI a. pabaigoje universitete mokėsi apie 8oo jaunuolių. Jų skaičius vis augo. 1615 m. universiteto kronikininkas pažymėjo, kad besimokančiųjų skaičius pasiekė bemaž tūkstantį, o 1616 m. - daugiau negu 1200 asmenų. 1617 m. nurodomas tas pats skaičius: "Mūsų Akademijoje mokosi daugiau kaip 1200 jaunuolių". 1618 m. jų mokėsi 1210. Šis skaičius išliko dar kelis dešimtmečius. Sunku pasakyti, ar 121o buvo didžiausias pasiektas besimokančių jaunuolių skaičius. Jis sumažėdavo ištikus nelaimėms - epidemijoms, gaisrams, nederliui, kilus karui. 1610 m. gaisrui sunaikinus pusę Vilniaus, smarkiai nukentėjo ir universitetas, filosofijos studentai buvo perkelti į Pultuską, vėliau į Branevą, o teologijos - į Nesvyžių. [Iš teksto, p. 145-147]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universiteto studentai; Senojo universiteto moksleiviai; Vilnius University students; Old University students.