LTProfesoriais vadino visus dėstytojus - nuo žemiausios klasės iki Teologijos ir Teisės fakultetų. Kitų pedagoginių vardų Jėzaus Draugijos edukacinė sistema nenumatė, išskyrus vieną atvejį - mokytojo praktiką atliekančius klierikus vadino magistrais (t. y. mokytojais, o ne magistro laipsnį įgijusiais). Į Vilniaus universitetą Jėzaus Draugija nesiuntė savo mokslinio elito, tokie asmenys darbavosi prestižiniuose Europos mokslo centruose - Romos kolegijoje ar Koimbros universitete. Į Vilnių atvyko ne elitas, bet taip pat gerai išsimokslinę ir darbui pasirengę lektoriai, žinantys Europos mokslines naujienas ir jas skelbiantys universiteto auditorijose. Tad pirmieji universiteto profesoriai buvo kitataučiai. Antai filosofiją 1578-1586 m. dėstė iš Poznanės kilęs Leonardas Krakeris, 1586-1591 m. - lenkas Martynas Smigleckis, 1591-1594 m. - ispanas Mykolas Ortizas (Miguel Ortiz), 1594-1598 m. - kitas ispanas Jokūbas Ortizas (Diego Ortiz). Pirmieji Teologijos fakulteto profesoriai - ispanai Antanas Arijas, Garsija Alabijanas, portugalas Emanuelis de Vega, lenkai Justas Rabas ir Stanislovas Grodzickis. Kad ir kurioje šalyje jėzuitai dirbtų, jautėsi esą kraštui reikalingi ir nesvetimi. Vilniuje gerai jautėsi lenkai ir gudai: jie esą tos pačios valstybės - Abiejų Tautų Respublikos nariai. Panašiai gerai jautėsi iš Prūsijos kilusieji - jie priklausė tai pačiai Lietuvos jėzuitų provincijai. [...]. [Iš teksto, p. 140-141]Reikšminiai žodžiai: Jėzaus Draugija; Vilniaus universiteto profesoriai; Society of Jesus; Vilnius University professors.