Kryždirbystės fenomenas liaudies kultūroje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
  • Rusų kalba / Russian
Title:
Kryždirbystės fenomenas liaudies kultūroje
Alternative Title:
Phenomenon of cross-crafting in folk culture
Editors:
Počiulpaitė, Alė, sudarymas [com]
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras, 2008.
Pages:
199 p
Notes:
Bibliografija išnašose.
Contents:
Įžanga — Dievdirbių įvaizdis ir statusas tradicinėje kaimo bendruomenėje / Skaidrė Urbonienė — Kryžius karavykas Lietuvoje: kilmė, paplitimas, papročiai / Gabija Surdokaitė — Pavasarininkų kryžiai: tradicija ir inovacija / Skirmantė Smilingytė-Žeimienė — The Cross as the Symbol of Pasha in the Orthodox Inwardness. The Ceremonials and Art / Ewa Kocój — "Шумаевский крест". Мир вращается пока стоит крест / Svetlana Javorskaja — "Камни-девочки" и антропоморфные каменные кресты - архаичный феномен культуры белорусского Восточного Полесья / Olga Lobačevskaja — Kryžių kalnas: tradicijų ir naujovių sankirtos / Vytenis Rimkus — A View from the Grave: Using the Dead to Make Cultural and Religious Statements / Tomas E. Graves — Ipolitas Užkurnys and Black Humor: the Totems of Ablinga / Milda Ričardson — Koplytėlės medyje: lietuviškojo religingumo fenomenas / Libertas Klimka — Tradicinių liaudies medinių paminklų kopijos ir jų aktualizavimas dabarties kultūroje / Alė Počiulpaitė.
Summary / Abstract:

LTKryždirbystė yra vienas unikaliausių lietuvių liaudies meno ir kultūros reiškinių. Ji išsiskiria formų įvairove, tų formų bei skulptūros meniškumu, vieta, kurią užėmė žmogaus ir bendruomenės gyvenime, etninėje kultūroje. 2001 m. Lietuvos kryždirbystė UNESCO buvo įrašyta į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, tuo įvertinant jos ypatingumą, gyvybingumą, tradicijų patvarumą. Pretenduoti į šį sąrašą gali tik tie objektai ir reiškiniai, kurie ypač būdingi tautos dvasinei kultūrai ir natūraliai yra išlikę iki mūsų dienų bei turi perspektyvą gyvuoti ir ateityje. Iš tiesų lietuvių kryždirbystė, išgyvenusi ilgus įvairių draudimų ir naikinimo laikotarpius (XIX a. II pusė-XX a. pradžios caro valdžios draudimai statyti naujus kryžius nešventintose vietose, t.y. ne šventoriuose ir kapinėse; juos toli pralenkė sovietmečio draudimai ir kryžių naikinimas: ko verti vien Kryžių kalno, Panų kalno ir kitų panašių vietų bei pavienių kryžių naikinimai, lankytojų ir kryžių statytojų persekiojimai), natūraliai išliko iki mūsų dienų. Išliko ne tik paprotys mediniu paminklu pažymėti svarbų gyvenimo įvykį, išreikšti prašymą, padėką, užsitikrinti apsaugą, pagerbti mirusiojo atminimą, bet ir meistrų kryždirbių potencialas. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Kryždirbystė; Kryžiai; Mediniai kryžiai; Mediniai paminklai; Koplytėlės; Koplytstulpiai; Kryždirbiai; Dievdirbiai; Ikonografija; Kryžių kalnas; Liaudies kultūra; Etninė kultūra; Tradicijos; Papročiai; Semantika; Simbolika; Kultūros paveldas; Lithuania; Cross crafting; Crosses; Wooden crosses; Chapels; Cross-weavers; God-makers; Iconography; Hill of Crosses; Folk culture; Ethnic culture; Traditions; Customs; Semantics; Symbolism; Cultural heritage.

ISBN:
9789986529767
Related Publications:
Lietuvių šventinis kalendorius / Laima Anglickienė, Giedrė Barkauskaitė, Dalia Senvaitytė, Arūnas Vaicekauskas, Asta Venskienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas ; 2014. 239 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86088
Updated:
2022-01-02 08:40:49
Metrics:
Views: 105
Export: