LTPirmąsias žinias apie laikrodžius Lietuvoje istorijos analai išsaugojo tik iš XVI amžiaus. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis užsakė keletą laikrodžių savo būsimajai žmonai italų kunigaikštytei Bonai iš Sforcų giminės. Būta jų ir ne tik karališkuose rūmuose; apie platų laikrodžių paplitimą galima spręsti ir iš netiesioginių užuominų rašytiniuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, įvairiuose dokumentuose jau nuo XVI a. laikas nurodomas pagal „puslaikrodinį" paros skirstymą. Pirmieji laikrodžiai dažniausiai būdavo įrengiami rotušių bokštuose, miestams gavus Magdeburgo teises. Etnografinėje Lietuvoje būta apie 60 rotušių, todėl galima manyti, kad ir kiti Lietuvos miestai bei miesteliai nedaug teatsiliko nuo sostinės, įsirengdami pirmuosius mechaninius laikrodžius. Konkrečių duomenų apie pirmuosius laikrodžius mažai teišliko. Lengviau laikrodžius įsirengė tie miesteliai, kuriuose buvo gyva prekyba: ir reikmė didesnė, ir pinigus įrengimui paprasčiau surinkti. Kad ir Žeimelyje, esančiame ant dviejų šalių sienos. O tai - nuo senų senovės riba tarp skirtingai administruojamų teritorijų. Žeimelis - vienas iš nedaugelio miestelių, iki mūsų dienų išlaikiusių senovinio plano centrą. [P. 615]Reikšminiai žodžiai: Laikrodžiai; Varpai; Žeimelis; Clocks; Bells; Žeimelis.