Gothardas Frydrichas Stenderis Žeimelyje

LTLatvių ir lietuvių tautas, vieninteles išlikusias iš baltų kalbinės šeimos istorija išskyrė. Tačiau nuolat atsirasdavo asmenybių, savo menine kūryba ar politinėmis pastangomis teigusių jų baltiškąjį bendrumą, siekusių suartėjimo ir bendradarbiavimo įvairiose visuomeninio gyvenimo sferose. Vienas tokių buvo pastorius Gothardas Frydrichas Stenderis, paribio kultūros žmogus, labai daug nuveikęs savosios tautos švietimui ir kultūrai gana nykiomis XVIII amžiaus baudžiavos įsigalėjimo ir valstiečių beteisiškumo sąlygomis. Jo darbai turėjo tam tikrą atgarsį ir Lietuvoje, juolab, kad savo literatūrinę veiklą G. F. Stenderis pradėjo 1753 metais, ėmęs pastoriauti Žeimelyje. Apie žymiojo latvių švietėjo gyvenimą ir darbus esama nemažos bibliografijos; šio straipsnio tikslas - išnagrinėti G. F. Stenderio raštuose esančią etninės kultūros medžiagą ir aptarti jos kilmę. Įžymusis latvių švietėjas, kalbininkas, teologas, poetas ir rašytojas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714-1796) Žeimelyje gyveno ir dirbo šešerius metus (1753-1759). Būtent čia prasidėjo labai produktyvi jo literatūrinė veikla. Bemaž visą gyvenimą praleidęs Latvijos-Lietuvos paribyje, savo raštuose Senasis Stenderis (Vecais Stenders - taip latviai skiria pastorių nuo jo sūnaus Aleksandro Johano Stenderio, 1744-1819) kai ką panaudojo ir iš lietuviškosios tautosakos. [p. 566]Reikšminiai žodžiai: Gothardas Frydrichas Stenderis; Latvių literatūra; Žeimelis.