LTRomantizmas nuo pat savo atsiradimo veikė Lietuvos kultūrą. Įgydamas tai ryškesnį, tai ne taip aiškiai išreikštą pavidalą jis gyvavo visą XIX a. ir visą XX a. Būtent polemizuojant su neoromantizmu arba toliau plėtojant jo tradiciją formavosi modernioji Lietuvos dailė, literatūra, muzika, teatras. Galima kalbėti net apie romantizmo ar neoromantizmo apraiškas bei jo epigonus politikoje, o tai akivaizdžiai paveikė atskiras kultūros sritis, pradedant vadinamojo oficiozo plėtote tarpukario metais ir baigiant tokiais šiuolaikiniais sumanymais, kaip Vilniaus Žemutinės pilies rūmų atstatymas. Romantizmo įtaka Lietuvos meninei kultūrai aptarta gana plačiai. Šiam reiškiniui daug dėmesio skyrė ir lietuvių, ir lenkų tyrinėtojai. Tačiau romantizmo pasaulėžiūros modifikacijos bei jų pasireiškimai XIX a. antroje pusėje ir XX a. kol kas nagrinėtos tik fragmentiškai. Ši aplinkybė paskatino surengti konferenciją, kurioje būtų svarstoma ne "klasikinio" romantizmo, o būtent neoromantizmo problematika. Šiame rinkinyje skaitytojų dėmesiui pateikiamos konferencijos "Romantizmai po romantizmo" medžiaga. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Romantizmas; Neoromantizmas; Dailė; Menas; Tapyba; Teatras; Muzika; Estetika; Architektūra; Barokas; Literatūra; Kultūra; Paveldas; Vertybės; Romanticism; Neo-romanticism; Art; Painting; Theater; Music; Aesthetics; Architecture; Baroque; Literature; Culture; Heritage; Values; Lithuania.