Senųjų Lietuvos gyventojų ūkis: gyvulininkystė ir žemdirbystė

LTMezolito laikotarpio gyventojų maisto raciono, kaip nurodo įvairūs autoriai, didelę dalį (60-70%) sudarė džiovinta ar kepta mėsa. Tačiau proteino, reikalingo žmogaus energijai, iš mėsos ir žuvies gaunama tik truputį daugiau nei 50%. Kita jo dalis pasisavinama iš augalinio maisto, kurio žmogaus organizmui reikia visais metų laikais. Be to, nevartojant augalinio maisto, sutrinka medžiagų apykaita. Todėl nuo seniausių laikų buvo kaupiamos augalinio maisto atsargos (lazdynų ir agaro riešutai, nendrių šaknys, džiovintos uogos ir grybai, gilės, įvairios augalų sėklos, laukinių obuolių, gudobelių, erškėčių ir kriaušių vaisiai), būtinos kaip proteino, vitaminų šaltinis. Taip žmogus pamažu stengėsi, kad prie jo gyvenamosios vietos augtų vaisiniai augalai, degino miškus, kad būtų pievų, aptverdavo ir prijaukindavo žvėrių. Žmonės labai palengva pratinosi prie gamybinio ūkio, kuriam įsiterpti į pasisavinamąjį ūkį Rytų Pabaltijyje sąlygos susidarė ankstyvojo neolito pabaigoje. Rytų Pabaltijyje prie gamybinio ūkio buvo pereita labai lėtai. Perėjimas prasidėjo ties ankstyvojo ir viduriniojo neolito riba ir tęsėsi per visą neolitą ir senąjį žalvario amžių. [P. 237]Reikšminiai žodžiai: Gyvulininkystė; Žemdirbystė; Neolito kultūra; Senojo bronzos amžiaus kultūra; Stockbreeding; Agriculture; Neolithic culture.

ENOn the basis of archaeological, osteological and palinological material, the author analyses the beginning of agriculture and stockbreeding in the Eastern Baltics. The author presents the scheme of productive farm: conditions formed in the Early Neolithic, the rudiments were noticed in the middle Neolithic and the late Neolithic saw its development. Analysing the influence of different cultures on the development of stockbreeding and agriculture, the author concludes that the formation of these branches of economy in the Eastern Baltics cannot be related to the beginning of the Corded Ware culture. [From the publication]