Senųjų Lietuvos gyventojų visuomenės struktūros bruožai

LTRytų Pabaltijyje vėlyvojo paleolito ir mezolito laikotarpiu jau buvo egzogaminės gimininės bendruomenės, siejamos giminingų ryšių. Šios bendruomenės sudarė endogamines gentis. Bendruomenes turėjo sudaryti 25-30 žmonių kolektyvas, t.y. apie 5-6 šeimos. Kadangi gerovė priklausė nuo sumedžiotų elnių kiekio, buvo gyvenama prie migracinių šiaurės elnių kelių. Jie buvo prižiūrimi ir juose medžiojama. Bendruomenės sezoniniu elnių medžioklės metu susijungdavo, išgyvendavo kartu žiemą, o paskui išsiskirstydavo po medžioklės plotus iki kito elnių migracijos laikotarpio. Per visą mezolito laikotarpį šeimos vaidmuo turėjo didėti, nes tai patvirtina gyvenviečių suplanavimas ir medžioklės bei žvejybos įrankių individualėjimas. Visi priešistorės tyrinėtojai sutinka su ta nuomone, kad visuomenės struktūros tyrimams labai svarbią reikšmę turi gyvenviečių suplanavimas, židinių kiekis jose, aptinkamų radinių sudėties ypatumai. [P. 157]Reikšminiai žodžiai: Paleolito gyvenvietės; Mezolito gyvenvietės; Palaeolithic settlements; Mesolithic settlements.

ENThe article analyses the changes of societal structure from Palaeolithic to the early Iron period. The development of a couple-type family and the peculiarities of matriarchy's fall are explained. The relations inside the community and the change of ideology are analysed. The appearance of hill-forts is related to the changes in social structure. [From the publication]